Koronaviruso pandemija kaip reikiant sujaukė rinktinės planus – Tokijo žaidynės buvo perkeltos iš praėjusios vasaros, o kartu su ja – ir olimpiniai krepšinio atrankos turnyrai. Tuo tarpu šiais metais turėjo vykti Europos pirmenybės, kurios perkeltos į 2022 m.
Kol kas lieka neaišku, ar Tokijos žaidynės apskritai įvyks – nors organizatoriai ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) oficialiai ramina, kad žaidynėms yra ruošiamasi, iš Tokijo vis išgirstame nemalonių gandų.
Perkeltose Tokijo žaidynėse atletai turėtų varžytis 2021-ųjų metų liepos 23 d.– rugpjūčio 8 dienomis, bet praėjusią savaitę Anglijos žiniasklaidos gigantas „The Times“ paskelbė, kad Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai privačiuose pokalbuose rengia olimpiados atidėjimo planus.
Japonijos premjeras Yoshihide Suga šią informaciją griežtai paneigė, o TOK vadovas Tohmas Bachas sakė, kad žaidynių perkėlimas ar atšaukimas nėra svarstomas, bet prioritetu išliks atletų sveikata.
2012 m. Londono olimpinių žaidynių organizatorius Keithas Millsas BBC teigė, kad Tokijo žaidynių rengėjai jau turi mąstyti apie šių atšaukimą.
Pasirodė ir kitokių pasvarstymų iš įtakingų sporto pasaulio atstovų – kad žaidynės turės vykti be žiūrovų arba tai, kad TOK turi dar mėnesį tam, kad priimtų galutinį sprendimą.
Jeigu Tokijo žaidynės vis dar skęsta nežinomybės rūke, to pasakyti negalima apie atrankos varžybas į Europos čempionatą – paskutinis atrankos langas, tiksliau šio „burbulas“, vyks Vilniuje – vasario 20-22 d.
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) rudenį jau įrodė, kad gali sėkmingai organizuoti „burbulą“, todėl FIBA mūsiškiams ir vėl patikėjo šį iššūkį.
Tad žvelgiant optimistiškai, 2021 m. Lietuvos rinktinės laukia mažiausiai du dideli iššūkiai – atranka į Europos čempionatą ir Tokijo žaidynes. Sėkmės atveju, lauktų ir trečias – pačios Tokijo žaidynės.
Klaidų rezervas išnaudotas
2020 m. Lietuvos rinktinei buvo sunkūs ne tik dėl sujaukto tvarkaraščio, bet ir prastų rezultatų – pralaimėta tokioms krepšinio nykštukėms kaip Belgija, Danija ir Estija.
Tą iš dalies galėjo lemti tai, kad rinktinės vairą perėmė Darius Maskoliūnas – treneriui reikėjo laiko, kol prisitaikė prie FIBA atrankos sistemos, mano TV3 Sport komentatorius Rytis Vyšniauskas.
„Prie naujo trenerio reikia prisitaikyti žaidėjams ir jam pačiam išmokti dirbti tokiomis sąlygomis, kai tu susirenki komandą, pasitreniruoji tris dienas ir eini žaisti. Aišku, mes tikimės, kad Lietuva nugalės Belgiją ir Daniją, net kai žaidžia antros-trečios sudėties. Bet praktika parodė, kad nėra taip viskas paprasta. Dabartinė sistema yra tokia, kad niekas nėra apsaugotas nuo tokių netikėtumų. Su panašiais sunkumais susidūrė ir serbai, bet nemanau, kad reikia ieškoti pasiteisinimų – kaip bebūtų, Daniją mes privalome nugalėti“, – mano R. Vyšniauskas.
Dėl paskutinio bilieto į Europos čempionatą C grupėje Lietuva tiesiogiai kovos su Danija, kuriai pirmą susitikimą pralaimėjo 76:80.
„Manau, kad viskas bus gerai. Nemanau, kad galėtume antrą kartą užlipti ant to paties grėblio. Visi suprantame, kad išnaudojome klaidų rezervą, daugiau klysti negalime. Gaila, kad priėjome prie to momento, kad viskas sprendžiasi per paskutinį langą ir rungtynes, kurias reikės žaisti kaip finalą.
Nerimo šiek tiek yra, bet galvoju, kad viskas bus gerai“, – spėja R. Vyšniauskas.
Vasario 20 dieną Lietuva susitiks su Čekijos rinktine, kurią pirmose rungtynėse įveikė rezultatu 97:89. Vasario 22 dieną laukia rungtynės su Danijos komanda. Abiejų rungtynių pradžia 19 val. 30 min. ir jas tiesiogiai transliuos TV3 televizija.
Į Europos čempionatą iš C grupės pateks Čekija (turnyro šeimininkė) ir dar dvi aukščiausias vietas užėmusios komandos.
Atrankos nežinomasis
Žvelgiant toliau, birželio mėnesio pabaigoje Lietuvos rinktinė Kaune turėtų kovoti olimpiniame atrankos turnyre. Čia D. Maskoliūno auklėtiniams sutrukdyti sieks Pietų Korėjos, Venesuelos, Lenkijos, Slovėnijos ir Angolos rinktinės.
Turnyro dalyvės bus išskaidytos į dvi grupes – iš pradžių mūsiškiai A grupėje sužais su P. Korėja ir Venesuela. Dvi stipriausios pogrupio ekipos žengs į pusfinalį ir žais su geriausiomis B grupės komandomis, kurioje kovos likusios trys rinktinės.
Per metus prognozės nepasikeitė – Lietuva ir Slovėnija su Luka Dončičiumi išlieka aiškiomis turnyro favoritėmis. Tačiau atsirado vienas ir didelis „bet“.
Dėl koronaviruso pandemijos pasislinko NBA pirmenybių datos – reguliarusis sezonas baigsis tik gegužės antroje pusėje, o maksimaliai ilgai čempionatas truks iki pat liepos 22 d. – Tokijo žaidynių išvakarių.
Tai įveda nemažai nežinomųjų – kol kas niekas negali pasakyti, ar numatytas NBA planas bus įgyvendintas – pavyzdžiui jau yra atšaukta šūsnis Jono Valančiūno ir Memfio „Grizzlies“ rungtynių, o JAV žiniasklaida vis dažniau skelbia, kad NBA turi nedelsiant priimti sprendimus dėl kitokio sezono tęsimo formato.
Jeigu NBA sezonas ir tęsis numatytomis datomis, galime tik spėti, kaip sėkmingai sezonas klostysis Dalaso „Mavericks“, Indianos „Pacers“ ar Memfio „Grizzlies“. Pirmosios dvi komandos, tikėtina, gali patriukšmauti ir atkrintamosiose išsilaikyti ilgiau, o tai kelia klausimų dėl L. Dončičiaus ir D. Sabonio galimybės būti Kaune birželio mėnesio pabaigoje.
Perspektyvos – optimistiškos
R. Vyšniauskas neabejoja, kad nepaisant visų sudedamųjų ir nežinomųjų, Lietuva ir čia išlieka favorite laimėti.
„Šiuo metu atrodo ne taip jau neįmanoma, kad slovėnai atvažiuotų be L. Dončičiaus. Tokiu atveju Lietuvai – tiesus kelias laimėti šią atranką.
Man atrodo, kad mums žaisti be D. Sabonio būtų mažesnė problema nei slovėnams žaisti be L. Dončičiaus. Mes turime aukštų žaidėjų pakankamai – J. Valančiūną, Artūrą Gudaitį, kitose pozicijose taip pat turime gero lygio Eurolygos žaidėjų. Slovėnijos rinktinėje L. Dončičius būtų lyg 80 procentų komandos, o žinant tai, kad tai būtų vienos rungtynės, toks žaidėjas kaip Luka gali ir vienas pats jas laimėti, sužaisdamas kosminiu lygiu.
Jeigu hipotetiškai dėliojame, kad atvažiuotų pilnos sudėtys, Lietuva yra stipresnė, bet problema – reikia žaisti vienas rungtynes. Faktas, kad iki slovėnų reikėtų susitvarkyti su kitomis komandomis. Nemanau, kad tai būtų sudėtinga, bet negali žiūrėti toliau nei artimiausias varžovas.
Bet žvelgiu optimistiškai, kad Lietuva tikrai turi praeiti atranką ir tikėčiau, kad pačiose žaidynėse galima kažką rimtesnio nuveikti“, – spėja jis.
Metų pertrauka – pliusas ar minusas?
Galima pasvarstyti ir tai, ar vienerių metų pertrauka išeis į naudą Lietuvai.
Iš vienos pusės, Tokijo žaidynės 2020 m. galėjo tapti paskutiniu akordu tokiems rinktinėms veteranams kaip Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas – dabar jie yra metais vyresni, o tai yra svarbus veiksnys. Žinoma, matant, ką Krasnodare išdarinėja M. Kalnietis, tikrai negalime sakyti, kad veteranas per šiuos metus tapo prastesniu žaidėju.
J. Mačiulis Atėnų AEK, o P. Jankūnas Kauno „Žalgiryje“ taip pat įrodinėja, kad vis dar gali būti naudingi.
Iš kitos pusės, per metus milžiniškus šuolius padarė kiti žaidėjai – traumą išsigydęs Marius Grigonis tapo elitiniu žaidėju Eurolygoje, proveržio sezoną išgyvena jaunasis Rokas Jokubaitis, o vis tvirčiau stipriausiame Senojo žemyno turnyre jaučiasi ir Tadas Sedekerskis iš Vitorijos „Baskonia“.
„Dabar Marius yra elitinis Eurolygos žaidėjas. Jokubaičio pažanga taip pat svarbi, jis gali pretenduoti į atsarginio įžaidėjo poziciją. Paminėčiau ir T. Sedekerskį, kuris gauna vis didesnį pasitikėjimą „Baskonia“ klube. Rinktinėje tokių cementuojančių žaidėjų labai reikia, kurie daugiau atidirba gynyboje, įvykdo kažkokias užduotis, nebūtinai renka daug taškų. Jis atrodo kaip žaidėjas, kuris atrodo šalia dvyliktuko.
Pliusas, kad kai kurie žaidėjai žengė į priekį, bet veteranms tai nėra naudinga“, – mano R. Vyšniauskas.
Kol kas mes galime tik spėlioti ir tikėtis, kad visi numatyti tarptautiniai turnyrai įvyks, o Lietuva galės mus džiuginti pergalėmis.
