31–erių marijampolietis Vytautas šią vasarą – kopų sargas. Istorijos mokytoju dirbantis vyras turimas ilgas atostogas nusprendė praleisti prasmingai.
Naglių gamtos rezervato pažintinis takas ir Parnidžio kopa – Vytauto darbo vietos. Čia nuo 9 ryto iki 8 vakaro tenka bendrauti su lankytojais ir drausminti neklaužadas.
„Didžioji dalis, kaip jūs pavadinot, pažeidėjų tai nori galbūt nuotrauką kažkur gražesnę pasidaryt, tai žengia kelis žingsnius į ten, kur jau negalima eit, bet kiek teko susidurt, tai na, visi suprato, ką aš jiem pasakiau, kodėl negalima, kur jie yra, bet tai yra labai nedidelė dalis turistų, kokie 98 proc. turistų tai puikiai supranta, kur jie atvyko, kur jie yra ir kas jiem galima, o kas negalima“, – kalbėjo kopų sargas. Vytautas Sveikata.
Iš viso Kuršių nerijos nacionaliniame parke darbuojasi 4 kopų sargai. Pasirodo, rasti norinčių į šias pareigas nebuvo lengva.
„Turėjome atranką, atvažiavo labai įdomių žmonių, vieni pavargę nuo miesto gyvenimo, kiti nuo mokslų, kiti dar nuo ko nors, kiti patirčių pasiimti, mes visus juos labai smarkiai gąsdinom ir sakėm, įsivaizduokit, 11 valandų per dieną, karštyje, saulėje ir pro jus paeina kokie 500 žmonių ir visi nori su jumis pabendrauti. Tai tikrai labai daug kas iškart pasakė, jo, apie tai aš nepagalvojau, ne, čia ne mano, ir atkrito keletas iš karto, keletas pradėjus dirbti“ – komentavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Šiemet įžūlių lankytojų dar nepasitaikė – žmonių srautai kol kas nedideli, tačiau ankstesniais metais kopų sargams pažeidėjai brukdavo eurus ir siūlydavo užsimerkti ir nematyti, kaip jie laipioja kopomis. Protingus lankytojus vien uniformomis vilkinčių žmonių buvimas kopose drausmina.
Prevenciškai veikia ir 2 eurų mokestis už Naglių pažintinio tako lankymą. Mūsiškiai nelinkę saugoti to, kas nemokama. Be to, pinigai padeda apsaugoti tas pačias kopas – galima pamatyti ne vieną smėlio gaudyklę, kad vėjai smėlį ne taip greitai nupustytų. Tiesa, įsivaizduojantiems, kad šis darbas – lengvas ir romantiškas, pašnekovai pataria neskubėti: tako ilgis – kilometras, o kasdien lydint gausias turistų grupes šiuo taku tenka sukarti ir keliasdešimt kartų. Kol kas karščių dar nėra, bet liepą tarp kopų – lyg keptuvėje.
Kol kas kopų sargas Vytautas sako darbu tikrai nenusivylęs ir džiaugiasi bendraudamas su svečiais iš įvairių šalių: taip lavina kiek primirštas užsienio kalbų žinias. Tiesa, pašnekovas juokauja, kad svečiams iš Vokietijos niekada nereikia aiškinti, kas kopose draudžiama – tvarka yra tvarka ir jie niekada nepažeidžia taisyklių. Sargų atlygis – vos didesnis už minimalų, tačiau nacionalinis parkas pasirūpina apgyvendinimu. Kopų sargai darbuosis iki rudens.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
