Lietuva pralaimėjo pirmąsias bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl žodžio laisvės ribų. Teismas vakar pripažino, kad valstybė neužtikrino teisės į privatumą dėl spaudoje paskelbtos asmeninės informacijos.
Sprendimas priimtas dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ 2001 m. paskelbto vedamojo straipsnio, kuriame buvo rašoma apie kelis kaime gyvenančius žmones, užsikrėtusius ŽIV, ir buvo daromos nuorodos į tam tikrus jų seksualinio gyvenimo aspektus, rašo „Respublika“.
Lietuvos teismai Laimučiui Armonui, kuris vėliau mirė, ir Gitanai Biruk kaip neturtinės žalos atlyginimą buvo priteisę po 10 tūkst. litų. Tokia maksimali suma buvo numatyta tuomet galiojusiuose įstatymuose.
EŽTT nuomone, toks reglamentavimas neužtikrino Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamos teisės į privataus gyvenimo gerbimą – neturtinės žalos atlyginimo ribų nustatymas ir teismų laisvės ribojimas, atitaisant žalą ir atgrasant tokių piktnaudžiavimų pasikartojimą, buvo nepagrįstas. Dabar Lietuvoje galiojančiuose įstatymuose neturtinės žalos viršutinių ribų nebėra.
Strasbūro teismo sprendimu L. Armonui ir našlei G. Biruk Lietuvos valstybė turės išmokėti po 6,5 tūkst. eurų. Po tokio Strasbūro teismo sprendimo taip pat atsirado galimybė kreiptis į Lietuvos teismus su prašymu priteisti didesnį žalos atlyginimą iš „Lietuvos ryto“.
Bylos buvo iškeltos dėl 2001 m. pasirodžiusio straipsnio „Pasvalio kaimus paralyžiavo mirties baimė: nuošalios Lietuvos vietovės gyventojai atsidūrė AIDS grėsmės gniaužtuose“.
EŽTT atkreipė dėmesį, kad straipsnyje paskelbtos žinios apie žmonių sirgimą AIDS buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, be to, pareiškėjai gyveno ne mieste, o kaime, todėl kaimynus žinios apie tai pasiekia greičiau ir tai sukelia „viešą pažeminimą bei išskyrimą iš kaimo socialinio gyvenimo“.
Sprendime rašoma, kad pavardžių paskelbimo nepateisino joks teisėtas viešas interesas, o viso straipsnio tikslas buvo patenkinti skaitytojų smalsumą. Strasbūro teismas taip pat pažymėjo, kad, anot laikraščio, informaciją apie ligą patvirtino AIDS centro darbuotojai, o tai gali turėti neigiamą poveikį kitų asmenų norui savanoriškai daryti AIDS testus.
Mini interviu
„Mokėsime mes visi“
- Ar Strasbūro teismo sprendimas reiškia, kad dėl to, ką parašė „Lietuvos rytas“, baudą turės sumokėti visa Lietuva? – vakar „Respublika“ paklausė advokatės Liudvikos Meškauskaitės.
- Taip, taip išeina. Strasbūras nustatė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - konvencijos) 8 straipsnį, nes neužtikrino žmonėms privataus gyvenimo apsaugos. Ta teismo skirta 10 tūkstančių litų bauda „Lietuvos rytui“, toks nubaudimas buvo per mažas. Esant tokiam pažeidimui toks žalos atlyginimas buvo per mažas. Ir todėl mokėsime mes visi, mokesčių mokėtojų pinigais.
- O kai Vyriausybė sumokės Strasbūro teismo skirtą baudą, ar ji savo ruožtu galės kreiptis į teismą, kad prisiteistų tiek pat iš „Lietuvos ryto“?
- Ne, tokio dalyko nėra. Tačiau Strasbūro teismas reiškia, kad tie žmonės (nukentėjusieji - red. past.) gali kreiptis dėl Aukščiausiojo Teismo sprendimo peržiūrėjimo.
- Kad jiems būtų priteista daugiau?
- Taip, visiškai teisingai.
- O kaip jūs pati vertinate faktą, kad mokesčių mokėtojai turės sumokėti už tai, ką padarė privati bendrovė, būtent „Lietuvos rytas“?
- Visai nesvarbu, kokia tai bendrovė. Valstybė turi pareigą sudaryti tokias sąlygas ir priimti tokius įstatymus, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės pagal konvenciją. Tuo metu Lietuvos įstatymai numatė neturtinės žalos ribą - 10 tūkstančių. Įsivaizduokite, toks žiaurus privatumo pažeidimas, o teismai tiesiog negalėjo priteisti daugiau, nes buvo toks įstatymas. Už tai, kad valstybėje nebuvo tokių įstatymų, kurie užtikrintų žmogaus privatumą, dabar ji turės sumokėti baudą.
Vaidotas Beniušis
