Štai čia mums įprasta prakartėlė su Biblijos personažais. Nenustebins nei tvartelio aplinka, nei gyvūnai, nei žmonių figūros ar daiktai. O visai netoli šios prakartėlės duris atvėrė kiek kitokia - Benamio prakartėlė.
„Vietoj ėdžių yra padangos, išmestos, nereikalingos, panaudotos. Vietoj švento kūdikio, yra Švento Rašto ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.“
O štai piemenis šioje vietoje atstoja „Carito“ nakvynės namų gyventojų portretai. Kunigas Mozė sako, kad ne šiaip sau gimė būtent tokia prakartėlės idėja.
„Kad prakartėlės istorija ir Kristaus gimimas nėra tik prieš du tūkstančius metų buvęs reikalas, kurį mes galime įsivaizduoti tik kaip Palestinoje, konkrečioje aplinkoje įsikūnijusi Dievą, bet kaip ir šiandien mūsų mieste jis galėtų gimti. Ir kur toji vieta būtų, tai ir greičiausiai jis pasirinktų net ne mūsų šią prakartėlę, bet kokį labai apleistą vietą, kur žmonės šaukiasi pagalbos“, - sako kunigas Mozė Mitkevičius.
Ir greičiausiai, kaip aiškina kunigas, tai būtų tarp vienišų, pastogės neturinčių žmonių. Tiesa, prakartėlė, kaip pabrėžia dvasininkas, tėra tik simbolis. Juo prieš šventes siekiama atkreipti žmonių dėmesį į tuos, kas Kalėdas pasitiks ne tik neturėdami artimųjų, bet ir be pastogės. O tokių, kaip pastebi „Carito“ nakvynės namų atstovai – daugėja.
Benamiai prisipažįsta, kad ne tik materialios paramos laukiantys iš tų, kas gali pagelbėt, kartais reikia tiesiog turėti su kuo pasidžiaugti švenčių laukimu. Bent jau taip mano tik ką iš Anglijos grįžęs ir iš karto į nakvynės namus patekęs Marekas.
Tad dvasininkai ragina pažvelgti plačiau. Ir gal aplankę prakartėlę su benamių daiktais pagaliau bent prieš Kalėdas atsisuksime į tuos, kuriems šiandien esame reikalingiausi.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.