galima sakyti visai nefinansuoja, o jei finansuoja tai tik savus

nėra mums ko lygiuotis su ES

Lietuvoje švietimą žlugdo "moksleivio krepšelio sistema", į kurią įeina atlyginimai, mokymo priemonės, vadovėliai, remontas, maitinimas ir kitos išlaidos. Mokytojai neturi kompetencijų atlikti finansines operacijas, atsiranda daug netikslumų, sukčiavimų, nes pinigų apyvarta siekia milijonus litų. Mokytojai negali dirbti savo darbo, nes reikia skaičiuoti pinigus. Turi būti sudaroma galimybė tėvams aprūpinti savo vaikus mokyklinėmis priemonėmis, vadovėliais. Mokytojams pakaktų pedagoginės bibliotekos-skaityklos. Visi pirkimai turi būti pašalinti iš mokymo institucijų, nes nėra apsaugos ir galimybių, atsiranda dideli nuostoliai valstybei, mokytojai negali pakelti materialinės atsakomybės. Grynų pinigų tikrai neturėtų būti švietimo įstaigose, nes ten vyksta kitokio pobūdžio darbas.

...UZTAT MUSU"NACIONALINES VERTYBES" PACIOS MANDRIAUSIOS!!!

Mažas, tikrai mažas. Bet kodėl? Ką mokom, kaip mokom, kodėl mokom? Kodėl švietimo reforma įgauna kitokią kryptį kiekvienam naujam ministrui atėjus? Kur ilgalaikė, apgalvota, Lietuvai (ne Skandinavijos ar kitų V.Europos šalių, kur mokinių mentelitetas, motyvacija visai kitokie, tėvų požiūris taip pat) švietimo sistema. Be modifikacijų, adaptacijų, puspročių integracijos. Ko senosios demokratijos valstybės seniai atsisakė (bendrųjų programų, neapibrėžtų standartų, pedagogų vertimo "paslaugų teikėjais", vaikų "teisių" ir kt. "demokratijos") mes priimam kaip inovacijas. Kankinam ne tik mokytojus, bet ir mokinius neapgalvotomis "disciplinomis": patriotinis, ekonominis, dvasinis "ugdymas", o konkrečių veiksmų - vaikų organizacijų skatinimu, jų palaikymu, gabiausių ir kūrybingų, talentingų vaikų skatinimui - nulis. Kovojam su nusikalstamumu, narkomanija, prievarta. Gerai. Bet ne iš to galo. Tos visos "programos" - pinigų plovimo gerai apgalvotas mechanizmas ir tiek. Steigiam "socializacijos centrus", o uždarom Moksleivių užimtumo ir kūrybos... Kelias į nebūtį...