Pernai Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl korupcijos ar piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis įtarimus pareiškė 158 valstybės tarnautojams – net 41 proc. daugiau nei 2009 metais. Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, 34 proc. Lietuvos gyventojų praėjusiais metais yra davę kyšį. Pagal šį rodiklį esame labiausiai korumpuoti Europos Sąjungoje ir priartėjame prie dideliu korupcijos lygiu pasižyminčių valstybių – Pakistano, Libano, Kenijos, Zambijos, Lotynų Amerikos šalių.
Šie metai vėl prasidėjo keliais korupcijos skandalais, tarnybinės etikos pažeidimais, kai galėjo būti proteguotas buvusio ūkio ministro artimųjų verslas.
Apie išsikerojusią didelio masto korupciją prabilo ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas.
Kaukėtų pareigūnų reidai
Jau nelabai stebina pranešimai apie dėl galimo kyšininkavimo įkliuvusius valdininkus. Metų pradžioje STT sulaikė Kauno rajono urėdą Juozą Jermalavičių kartu su Kauno rajono savivaldybės tarnautoju Urbanistikos skyriaus vyresniuoju specialistu Audriumi Gelumbausku.
Neseniai kaukėti pareigūnai apsilankė ir Kauno savivaldybėje, kur buvo sulaikyti Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius ir jo pavaldinė Nijolė Stasė Grybėnienė. Įtarimai kyšio davimu pareikšti ir vienos statybų bendrovės vadovui. Įtariama, kad valdininkai verslininkams galėjo pagelbėti laimėti viešuosius maitinimo ir renovacijos konkursus ugdymo įstaigose.
Savivaldybių gyvenime tai nėra išskirtiniai atvejai – mažai kurioje nebūta STT agentų reidų, neaplenkiant ir merų kabinetų. Pasak STT atstovės spaudai Julijos Antanaitienės, savivaldybėse vidaus sandoriai vyksta labai neskaidriai, įstatymai neužtikrina jų kontrolės.
Mažai kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnyboje. Apie tai prabilo pernai paskirtas tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. „Daugiausia korupcijos židinių susiję su Europos Sąjungos paramos panaudojimu, – teigė jis tik pradėjęs dirbti. – Kur tik pasisuka vienas kitas milijonas europinių pinigų, visur pažeidimai.“ Ž. Plytnikas mano, kad dėl neskaidrių sandorių valstybė permoka 3 mlrd. Lt per metus.
Medicina irgi nuodėminga
Šiais metais prasidėjo teismo procesas, atskleidžiantis, kad daug pagundų dirbantiesiems medicinos įstaigose. Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius Virgilijus Šiaudikis įtariamas ėmęs kyšius ir dovanas iš medicinos įstaigų, sanatorijos „Tulpė“, keliavęs į Argentiną už vienos farmacijos įmonės lėšas.
Bylos duomenimis, kartu su V. Šiaudikiu bei jo sutuoktine į brangią kelionę buvo išvykusi ir Kauno medicinos universiteto klinikų direktorė ekonomikai Virginija Kerienė su vyru. Galbūt finansavusi kelionę įmonė atsidėkojo už laimėtus Kauno klinikų viešuosius konkursus.
Ne paslaptis, kad ir kitiems medikams pacientai atsidėkoja ne tik dovanomis, bet ir pinigais. Redakcijos žiniomis, už paguldymą į ligoninę be šeimos gydytojo siuntimo mokama 200 Lt, operacijos kainuoja nuo 200 iki 500 Lt. Smulki korupcija klesti ir tarp kelių policininkų.
Pasak su korupcija kovojančios viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, visame pasaulyje žmonės linkę prisitaikyti prie aplinkybių ir eiti lengviausiu keliu.
Kaip rodo 2008 m. STT užsakyto tyrimo duomenys, 63 proc. apklaustų įmonių vadovų mano, kad politikai bando daryti įtaką viešųjų pirkimų rezultatams. S. Muravjovas komentuodamas žiniasklaidoje dažnai linksniuojamus pažeidimus rengiant viešuosius konkursus sako, kad būtinas didesnis viešumas ir skaidrumas. „Reikia, jog apie viešuosius pirkimus būtų pateikiamas toks informacijos kiekis, kuris leistų pamatyti, kas iš tiesų laimi kone kiekvieną viešąjį pirkimą, kad galėtume suprasti, kokie ryšiai sieja vieną ar kitą perkančią organizaciją su kokia nors verslo bendrove, – aiškino jis. – Taip pat reikėtų mažinti neskelbtinu būdu vykdomus viešuosius pirkimus. Pagal šį rodiklį Lietuva šiuo metu penkis kartus viršija ES vidurkį. Lietuvoje neskelbtinu būdu vyksta 20 proc. pirkimų, ES – 4 proc.“
„Kai Seimo audito komitetas paskelbė apie itin dideles išlaidas premjero rezidencijos atnaujinimui, Vyriausybės kanceliarija turėjo viešai paskelbti visą informaciją apie šias statybas, pagrįsti sąmatas. Tam galima įkurti netgi atskirą interneto puslapį. Tačiau dabar abejonės tebesklando“, – kalbėjo „Transparency International“ vadovas.
Būtina sklaidyti baimę
S. Muravjovas akcentavo, kad vien skaidrumo nepakanka. „Apklausos rodo, kad trečdalis tarnautojų patiria politikų spaudimą, o nepotizmas (artimųjų, draugų, giminaičių protegavimas) – labiausiai paplitusi korupcijos forma, – sakė S. Muravjovas. – Tokiomis sąlygomis būtina sudaryti sąlygas sąžiningiems darbuotojams pakelti raudoną vėliavėlę, tai yra saugiai pranešti apie tai teisėsaugai.“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pastebi, kad nors per pastaruosius dvejus metus STT padidino nustatomų korupcinių nusikaltimų skaičių nuo 700 iki 900, esminio persilaužimo dar nėra. „Pusė gyventojų ne tik toleruoja korupcinius nusikaltimus, bet ir nesiruošia remti antikorupcinės veiklos. Tokioje situacijoje STT veikla nepasiekia reikiamo efekto, – teigia jis. – Todėl manyčiau, kad kol kas reikia remtis tuo ketvirtadaliu piliečių, kurie nėra abejingi korupcijos problemai, ir remti visas antikorupcines pastangas.“
A.Anušauskas tikisi, kad prie korupcijos mažinimo prisidės rengiama atnaujinta kovos su korupcija programa. „Jos nuostatos nukreiptos į korupcijos galimybių mažinimą sveikatos priežiūros įstaigose, verslo reguliavime, rengiamasi skaidrinti viešųjų pirkimų sistemą, teismų veiklą“, – teigė jis.
Saulius TVIRBUTAS
