„Teisėjas – šališkas“, „vilkino bylą“, „nepranešė apie teismo posėdį“, „įrašė melagingas žinias“ – taip ir panašiai rašoma skunduose, kurie gula ant Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) stalo. Per tris šių metų ketvirčius gauta beveik 300 nusiskundimų teisėjų darbu ar elgesiu.
Besiskundžiančiųjų padaugėjo, prieš trejetą metų pakeitus įstatymus. Nuo tada bet kuriam asmeniui, jei tik kas nepatiko, suteikta teisė skųstis teisėjo elgesiu ir veiksmais. Kita vertus, augant darbo krūviams teismuose augo ir įtampa, todėl galėjo daugėti ir pažeidimų.
„Bloga tendencija, kad dešimtimis atvejų skundžiamasi dėl to, jog norima pakenkti ar susidoroti su teisėju, priėmusiu nepalankų sprendimą, – sako Aukščiausiojo Teismo teisėjas, TEDK pirmininkas Algis Norkūnas. – Šiais metais išnagrinėjome 64 skundus ir iškėlėme 10 drausmės bylų, o 218 skundų nenagrinėjome, nes buvo nemotyvuoti arba tai buvo ne mūsų kompetencija.“
Pažeidimai – menki
Neseniai TEDK nagrinėjo vieno piliečio teikimą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo Audriaus Sadausko neva nederamų veiksmų. Buvo teigiama, jog šis teisėjas teismo nutartyje esąs nurodęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie pareiškėją, o tekste pridaręs esminių klaidų. Skundą išnagrinėjusi TEDK nustatė, jog teisėjas padarė tik techninę klaidą − nurodė neteisingą Baudžiamojo proceso kodekso normą, – todėl nuspręsta drausmės bylos nekelti.
Drausmės byla neiškelta ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai Onai Gasiulytei. Teikime buvo nurodyta, kad teisėja civilinėje byloje esanti priėmusi nutartį rašytinio proceso tvarka, bet nei atsakovui, nei ieškovui nepranešusi apie teismo posėdį (laiką, vietą, dalyvavimo galimybę), ieškovui neįteikusi nutarties, dariusi įtaką ikiteisminio tyrimo pareigūnams, trukdžiusi reikšti nušalinimą. Išanalizavus skundą nustatyta, jog teisėja neviršijo savo įgaliojimų, elgėsi pagal įstatymą, bylos šalims aiškino įstatymo nuostatas dėl nušalinimo pagrindų ir galimas pasekmes dėl aiškiai nepagrįsto nušalinimų teikimo.
Apskųsta buvo net ir teisėjų kolegija. Vilniaus apygardos teisėjams Danutei Kutrienei, Marijonui Greičiui ir Andžejui Maciejevskiui kliuvo už tai, kad jie neva šališkai, nepagarbiai ir net netaktiškai elgęsi su proceso dalyviais, vilkinę bylą, pateikę melagingas žinias. „Tokius skundus nagrinėti padeda ir teismo posėdžiuose daromi įrašai, – sako A. Norkūnas. – Jų pasiklausius, paaiškėja, ar tinkamai elgėsi teisėjai, ar jų veiksmai etikos požiūriu buvo nepriekaištingi. Šiuo atveju jokių priekaištų teisėjų kolegijai neturėjome.“
Posėdis rusų kalba
O štai Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė užsitraukė TEDK nemalonę. R. Krušnienei iškeltą drausmės bylą nagrinės Teisėjų garbės teismas.
Paaiškėjo, jog ši teisėja vieną civilinę bylą išnagrinėjo ne valstybine, o rusų kalba. Tai pirmas toks atvejis, kai nebuvo pasitelktas, kaip numato įstatymas, vertėjas. „Šiuo atveju pažeistas viešasis interesas ir Teisėjų etikos kodekso principai dėl pagarbos valstybei ir būtinumo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, – paaiškino TEDK pirmininkas. – Perklausius teismo posėdžio įrašą, paaiškėjo, jog teismo procesas iš tikrųjų vyko rusų kalba, be vertėjo, ir kad buvo pažeistos kitų posėdyje dalyvaujančiųjų teisės, galėjo būti netinkamai surašyti proceso dokumentai.“
Tačiau komisija nenustatė, kad teisėja R. Krušnienė būtų nepagarbiai elgusis su proceso dalyviais, kaip buvo kaltinta. Pati R. Krušnienė per TEDK posėdį aiškino, jog ji tenorėjusi padėti žmogui, kad dėl kalbos barjero jis nesijaudintų, o savo dėmesį sutelktų į ginčo esmę.
Neseniai drausmės byla iškelta ir Mažeikių apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui. Nekorektišku elgesiu jį apkaltino kolegė iš Telšių rajono apylinkės teismo. Teikime buvo teigiama, jog teisėjas M. Klemenis, tarpininkaudamas pažįstamai prokurorei dėl dokumento gavimo iš Telšių rajono apylinkės teismo, esąs viršijęs savo kaip teisėjo įgaliojimus ir nekorektiškai elgęsis su kolege. TEDK nutarė, jog teisėjas M. Klemenis iš tiesų pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus – neatstovauti teisme ir nepadėti kitiems asmenims, o su kolegomis elgtis sąžiningai ir korektiškai.
Įžeidė kalinį?
Teisėjų elgesiu bei veiksmais skundžiasi ne tik proceso dalyviai, kurie verčia teisėjus aiškintis dėl savo priimtų sprendimų pagrįstumo, įvairių etikos dalykų, o kartais net dėl to, kad į proceso dalyvį neva kreivai pažiūrėjęs.
Štai Vilniaus miesto 3-iojo teismo teisėją Aldoną Tumelionytę TED komisijai apskundė kalinys Jonas Vainauskas. Girdi, dėl teisėjos įžeidžiančių pasisakymų su juo ryšius nutraukė sugyventinė ir dukra.
J. Vainauskas už grotų pakliuvo 2008 metais. Už sprogmenų įsigijimą ir laikymą jis buvo nuteistas 4 metams laisvės atėmimo. Atlikęs dalį bausmės J. Vainauskas nutarė pasinaudoti įstatymo numatyta teise išeiti į laisvę anksčiau – mat turįs mažametį vaiką. Lygtinio paleidimo bylą nagrinėjo teisėja A. Tumelionytė.
Pataisos namų administracija pareiškė, jog netikslinga taikyti J. Vainauskui lygtinį paleidimą, nes jis nusikaltęs pakartotinai, o ir teisėja nerado oficialių įrašų, kad būtent jis yra vaiko tėvas. Savo skunde kalinys tvirtino, jog teisėja jį užgauliojusi dėl nesantuokinio vaiko ir dėl garsios jo pavardės.
TEDK, išnagrinėjusi skundą ir išklausiusi teismo posėdžio įrašą, nusprendė A. Tumelionytei drausmės bylos nekelti, nors pripažino, kad teisėja pažeidimą padarė. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad A. Tumelionytė turi didelę darbo patirtį, iki tol neturėjo jokių nuobaudų, o dėl savo bendravimo su nuteistuoju nuoširdžiai gailisi.
„Jau vien svarstymas komisijoje teisėjus priverčia rimtai pagalvoti apie darbo kokybę, – sako A. Norkūnas. – Gauname teisėjų pareiškimų ir nuomonių dėl teismuose susiklosčiusios organizacinės ir darbo praktikos, kuri sąlygoja tam tikrą jų elgesį.“
Daugiau galimybių
Dažniausiai į bylinėjimosi mėgėjų nemalonę pakliūva apylinkių teismų teisėjai – mat jų yra dvigubai daugiau nei aukštesnių instancijų teisėjų ir jie nagrinėja bylas su šalimis akis į akį. „Teismo posėdžio metu daug bendraujama, todėl atsiranda daugiau galimybių dėl ko skųstis, – sako Teisėjų tarybos narė, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininko pavaduotoja, Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Diana Labokaitė. – Tai prašymo kokio nors nepatenkino, tai ne tokiu tonu kalbėjo, tai ne taip pasakė ką nors ir pan. Priminsiu, jog apeliacija dabar jau gali vykti tik rašytiniuose posėdžiuose (apie kasaciją net nekalbu), taigi su šalimis nebendraujama. O kai nematai teisėjų, tai mažiau randi ir dėl ko skųstis“.
Šiaip ar taip, ir patys teisėjai pripažįsta, jog pasitaiko ir nekompetencijos, ir neetiško elgesio.
Trūksta išaiškinimų
Nemažą įtaką darbo kokybei turi ir didžiulis darbo krūvis, ir tai, kad įstatymai nuolat tobulinami ir keičiami. Daugelis apylinkių teisėjų dalį darbų atlieka vakarais ar net naktimis, aukoja savo savaitgalius. „Darbo metu nagrinėjame bylas, o vėliau iki išnaktų dirbame prie procesinių dokumentų, rašome nutartis, nuosprendžius ir panašiai, – tvirtina teisėjai. – O juk dar būtina gilintis į nuolat keičiamus teisės aktus bei normas.“
Apylinkių teismų teisėjams trūksta rimtesnių mokymų ir naujų įstatymų išaiškinimų. „Kol nebuvo priimtas naujas Civilinio proceso kodeksas (CPK), įsigaliojęs nuo šių metų spalio 1-osios, atrodė, kad tų mokymų lyg ir pakanka. Tačiau buvo priimta daugybė pakeitimų, o tai sugriovė iki šiol buvusią CPK sistemą, – sako D. Labokaitė. – Daugybė neaiškių vietų, kyla daugybė klausimų. Visas procesas suveltas, sukomplikuotas, pailgintas. Seimo narių nepaklausi,už ką jie čia nubalsavo. Mokslininkai ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai aiškina skirtingai. Kaip daryti, niekam neaišku. Molėtų mokymo centras nesutalpina visų, nes reikia apmokyti visus teisėjus, padėjėjus ir sekretores. Kai priimami įstatymai, praktikų nuomonės visai nepaisoma, į pastabas neatsižvelgiama. Įstatymų kokybė šiuo metu yra labai prasta ne tik civilinėje teisėje, bet ir baudžiamojoje, administracinėje“.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
