Vieno iš daugiausiai mirčių nusinešančio storosios žarnos vėžio profilaktiniams tyrimams skirtų lėšų pakanka tik Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams.
Jei profilaktinė programa išsiplėstų, anot medikų, pavyktų išgelbėti kas trečią mirštantį nuo šios ligos.
Jau pusmetį vykstančios profilaktinės storosios žarnos patikros programos rezultatai, anot medikų, stulbinami. Kas penktam pasitikrinti atvykstančiam pacientui nustatomas vėžys arba randami dariniai, iš kurių, tikėtina, per kelerius metus išsivystytų onkologinė liga.
Pagal sergamumą ir mirštamumą vos tenusileidžiantis plaučių, krūties, prostatos vėžiui, storosios žarnos onkologinių susirgimų kasmet, anot medikų, daugėja.
„Žarnos vėžys yra labai sunkiai diagnozuojamas, kadangi čia yra vidinis organas ir jeigu mes nematome, nepasirodo kraujo, kurį ligonis pastebi, arba nepraeinamumo reiškiniai, skausmai, ligonis ir nepastebi, kada pradeda vystytis tas vėžiukas. Ligoniai kreipiasi jau tada, kada yra 3–4 vėžio stadija“, – Lietuvos televizijos naujienų tarnybai teigė Tamara Tyrina, gydytoja endoskopuotoja.
Valstybės skirtų lėšų profilaktiškai patikrinti kol kas užtenka tik Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams. Pas šeimos gydytojus atliekamas pirminis testas, jei kyla įtarimų, pacientas siunčiamas tiksliau ištirti.
„Dėl storosios žarnos vėžio kasmet Lietuvoje miršta apie 1000 žmonių. Įsivaizduokite, kad tai yra tikrai didžiulis skaičius. Jeigu ir toliau šita programa vyks, vyks nacionaliniu mastu, mes galime tikėtis, kad sumažinsime mirtingumą nuo 20 iki 30 proc.“, – sakė Narimantas Samalavičius, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto tarybos pirmininkas.
Gydytojai tikisi, kad aktyviai ir toliau vykdant profilaktinį patikrinimą ir suvaldžius uždelstą sergamumą, storosios žarnos vėžys bus nustatomas ne kas penktam, o bent kas dešimtam pacientui.
Storosios žarnos vėžys dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus, 50–70 metų, žmonėms.
Kristina Garalevičiūtė
LTV „Šiandien“
