Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.
Kainos kils dėl brangių žaliavų
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė pažymi, kad nuo 2013 metų šilumos kaina sumažėjo daugiau nei 30 proc. Mažiausia šilumos kaina Utenoje, didžiausia – Biržuose. Vidutinė šilumos kaina rugsėjį – 4,67 ct/kWh, tačiau turėtume išvysti ją kylant. Komisijos pirmininkė neskuba tvirtinti, kad šildymo kainos didmiesčiuose kils, bet neneigia, kad įtaką joms darys brangstantis kuras.
„Vilniuje mes kol kas nematom didelių pokyčių, išskyrus tai, kiek lems kuro kainų pokytis. Kaune ir Klaipėdoje šilumos kaina bus panaši. Šiaulių ir Panevėžio kainos pokyčių didesnių nebus, išskyrus kuro kainas“, – posėdyje kalbėjo I. Žilienė.
Tačiau šildymo kainai didelės įtakos turės būtent besikeičianti biokuro kaina, kurią, anot I. Žilienės, galima sumažinti didinant pasiūlą.
„Biokuro kainų pokytis, lyginant šių metų rudens kainas su praėjusiomis, kainos yra didesnės iki 30 proc. biokuro biržoje. Labai skiriasi biokuro kainos, atsižvelgiant į tai, kokios trukmės sandoriai sudaromi. Mūsų požiūriu, pasiūlos didinimas ir biokuro tiekėjų elgsena gali turėti įtakos šilumos kainodarai. Kuo daugiau būtų sudarytą sandorių, tuo jie būtų pigesni. Daugiau nei pusę rinkos užima 6 biokuro įmonės“, – teigė I. Žilienė.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, nerenovuotuose pastatuose 2017–2018 m. šildymo sezono metu 60 kv. m. butui sąskaitos siekė apie 60 eurų, renovuotuose – apie 28 eurus.
Kainos auga lyg ant mielių
Apie sparčiai augančias šildymo kainas įspėja ir gamtinių išteklių birža – augančios žaliavos kainos didina biokuro kainą, o ši – išlaidas šildymui.
„Paskutinius 10 metų biokuras suvartojimas šalyje yra išaugęs apie 5 kartus. Tai strateginis Lietuvos kuras, svarbiausia kuro rūšis. Vartojimas ateityje augs. Kaina šiuo metu yra viename iš istorinių pikų, nes pagrindinės biokuro žaliavos – malkinės medienos – kaina per metus pakilo 42 proc.“, – posėdyje kalbėjo UAB „Baltpool“ biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Galime daryti prielaidą, kad ateinantį biokuro sezoną jis kainuos 30 proc. daugiau nei pernai. Tačiau V. Jonutis pabrėžia, kad biokuro kaina labai priklauso ir nuo sezoniškumo – jeigu sulauksime sauso rudens, šalyje gali susidaryti biokuro perprodukcija.
Anot V. Jonučio, biokuro kainas gali sumažinti prastos kokybės biokuro naudojimo skatinimas, biokuro žaliavos pasiūlos didinimas bei tiekėjų darbo palengvinimas.
Tačiau aplinkos ministerija projektuoja, kad Lietuvos šildymo kainos gali šiek tiek mažėti, lyginant su dabartinėmis.
„Galvoju, kad ekonomika sustos, augimas nebus toks didelis, kaip dabar. Baldų pramonė išgyvena aukso amžių. Todėl manau, kad spaudimas kainai gali sumažėti“, – posėdyje teigė Aplinkos ministerijos atstovas.
Tikisi nuosaikesnio augimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius pritaria, kad šilumos kainas šalyje augina pakilusios kuro kainos, tačiau viliasi, kad bazinių kainų perskaičiavimas Kaune ir Klaipėdoje gali sušvelninti šilumos brangimą.
„Yra vadinamasis bazinių kainų nustatymo procesas, kuris koreguoja šilumos kainas kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune nustatyta nauja bazinė kaina. Planuojama spalio mėnesį dar turbūt ir Klaipėdai nustatyti mažesnę šilumos kainą. Todėl tas biokuro pabrangimas bus kompensuojamas kitų sąnaudų sumažėjimu“, – BNS sakė V. Lukoševičius.
Anot Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidento Vytauto Kisieliaus, jei biokuro ar dujų kainos augs toliau, šilumos kaina artėjantį šildymo sezoną skirtinguose miestuose gali būti apie 10–15 proc. didesnė. Vis dėlto jis tikisi, kad biokuro kainos stabilizuosis ir šilumos brangimo pavyks išvengti.
Šildymo sezono pradžia skelbiama, kai tris paras vidutinė oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių šilumos. Praėjusią savaitę šildymo sezonas pradėtas gydymo ir ugdymo įstaigose. Netrukus dėl šildymo pradžios turėtų apsispręsti ir savivaldybės.
