Psichologai sutaria, kad tam tikros problemos, kylančios įsivaikinti norinčioms šeimoms, – tik viena medalio pusė. Atkreiptas dėmesys, kad tam tikrais atvejais patys įtėviai neapgalvotais sprendimais pridaro daugiau žalos nei atneša naudos.
Svarbus sprendimas
Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos vadovė Sigita Lesinskienė per Seime vykusią konferenciją, kurioje buvo diskutuojama apie padėtį vaikų globos namuose, sakė, kad tikrai pasitaiko atvejų, kai šeima paima globoti vaiką, bet netrukus supranta, jog tėvystė yra sunki, ir jį grąžina.
„Ir taip daug sukrėtimų patyręs vaikas pradeda manyti, kad jį supantis pasaulis yra nesaugus. Tokie vaikai itin lengvai praranda pasitikėjimą ir savimi, ir aplinkiniais“, – pabrėžė S. Lesinskienė.
Anot jos, vaikai labai lengvai prisiriša, o ypač greitai tai padaro, kai pajaučia žmonių meilę „Todėl priėmus neteisingus sprendimus galima sužlugdyti vaiko ateitį, palaužti pasitikėjimą savimi ir atimti viltį, kad kada nors gyvenimas bus geresnis, – tvirtino S. Lesinskienė. – Kiekviena įsivaikinti norinti šeima turi įvertinti ne tik finansinę savo padėtį, bet ir psichologinę būseną.
Vaikų globos namuose yra daug vaikų, kurie turi įvairių sutrikimų. Įtėviams tenka perprasti šių vaikučių įpročius, mąstymą, jausmus. Tai yra labai sunkus darbas, todėl prieš priimdami sprendimus tėvai turi viską gerai apsvarstyti.“
Socialinių pedagogų problemos
Apie socialinių pedagogų profesionalizacijos problemas kalbėjusi profesorė Irena Leliūgienė į globos įstaigų problemas pažvelgė iš socialinių pedagogų kampo.
„Socialiniams pedagogams prieš septynerius metus buvo pasakyta, kad sumažins atlyginimus. Dvi ministerijos pasitarė ir nusprendė, net nepasitarusios su žmonėmis. Nukirpo po 400–500 litų nuo atlyginimo ir pareiškė, kad šie neturi reikiamos kvalifikacijos.
Socialiniai pedagogai, kurie turėjo noro ir rado lėšų, suskubo mokytis ir įgyti atitinkamą išsilavinimą. Bet praėjo tie patys septyneri metai, o padėtis nepasikeitė, nors mokslams žmonės išleido tūkstančius litų. To niekas nekompensavo“, – piktinosi I. Leliūgienė.
Anot jos, pastaraisiais metais buvo daug dirbama, kad pavyktų pakelti vaikų globos įstaigų prestižą, tačiau Ventos atvejis (rasta visiškai išsekusi 8-erių mergaitė) nušlavė visas pastangas tarsi cunamio banga.
„Pastangos, kurios buvo dedamos kelerius pastaruosius metus, nuėjo veltui. Po to įvykio staiga visi vaikų globos namų auklėtojai tapo blogi, visa sistema tragiška. Tokių dalykų neturėtų būti, bet padėtis yra tokia, kokia yra“, – apgailestavo I. Leliūgienė.
