„Būtų galima tęsti Gedimino kalno tvarkymo darbus, tačiau LNM vilkina šį procesą apskundę sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui“, – teigia „Hidroterra“.
Ginčas pasiekė teismą po to, kai praėjusiais metais LNM nutraukė sutartį su „Hidroterra“ jai nesutikus koreguoti kalno tvarkybos projekto ir gauti papildomus leidimus statybos darbams, kurie yra negalimi UNESCO saugomoje teritorijoje.
„Muziejus visada deklaruodavo, kad pagrindinis jų tikslas yra kuo skubiau pradėti kalno tvarkymo darbus, o tam reikia tik teismo sprendimo, tačiau žodžiai nuo veiksmų labai skiriasi. Teismas patvirtino, kad Gedimino kalną galima tvarkyti remiantis jau turimais galiojančiais leidimais, o neteisėtai Muziejaus nutraukta sutartis su projektuotoju turi būti tęsiama, bet darbai nevyksta.
Jie nevyksta dėl to, kad LNM nusprendė, kad dabar vertingiau laiką leisti bylinėjantis, o ne saugant Gedimino kalną, dėl kurio vis dar paskelbta ekstremali situacija. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, kalnui pavasarį gali kilti naujų nuošliaužų grėsmė, nes šią žiemą neturėjome rimto įšalo. Todėl labai neramina ir stebina LNM noras ignoruoti ir skųsti institucijų sprendimus, nes tai tiesiog nukelia kalno tvarkybos darbus, kas šiuo metu turėtų būti pagrindinė LNM misija“, – komentuoja „Hidroterra“ vadovas Darius Kalesnykas.
Primename, jog Lietuvos nacionalinis muziejus apskundė teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas buvusio Gedimino kalno projektuotojo UAB „Hidroterra“ ieškinys, o muziejus įpareigotas sumokėti už atliktus darbus. Toks žingsnis žengtas pasigedus aiškumo ir įžvelgus, jog esminė problema liko neišspręsta: sprendimas užkerta kelią tęsti darbus su nauju projektuotoju, kita vertus, nepatvirtina, jog galima naudoti jau anksčiau UAB „Hidroterra“ parengtą projektą.
„Manome, kad klausimas buvo per daug sudėtingas, kad jį būtų galima išnagrinėti dar pirmos instancijos teisme. Teismas nagrinėjo sutarties nutraukimo teisėtumą, bet mažai dėmesio skyrė aplinkybėms – kodėl muziejus neturėjo kitos išeities.
Manome, jog būtent dviprasmiškas darbų traktavimas pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus, t. y. šių darbų sąveika ir atskyrimas UAB „Hidroterra“ rengtame projekte, ir yra esminis šios bylos klausimas. Atsakymo, kaip elgtis tokioje situacijoje, reikia ne tik mums, nes panašios problemos tvarkantiems kultūros paveldo vertybes užprogramuotos ir ateityje“, – teigia LNM direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
Per praėjusius metus Gedimino kalne užfiksuotos net dvi nuošliaužos: vasarį – pietrytiniame šlaite po nepalankių orų, birželį – šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus. Ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta dar 2017 m. pabaigoje.
