Aistros dėl abortų ribojimo išjudino plačiausius visuomenės sluoksnius. Interneto portalai kaista nuo nesutaikomų nuomonių įvairovės, kaltinimų, įžeidinėjimų, tradicinėje žiniasklaidoje įkarštį bei įniršį maldo dar išsilaikiusios asmeninio kalbėjimo viešumoje taisyklės. Abortų „ribotojams“ kliūva – jie juk kėsinasi į pamatine šiuo metu laikomą pasirinkimo laisvę, kuri tarsi simbolizuoja visuminę žmogaus laisvę. Šiuo atveju tas pasirinkimas susiejamas ir su galutiniu moters išsilaisvinimu iš patriarchalinio pasaulio.
Abortų klausimas tarsi žymi naują žmogaus „išsilaisvinimo“ iš gamtos jam primetamų apribojimų, taip pat visokių natūraliais laikomų dalykų pakopa. Laisvinamasi iš lyties apibrėžties, natūraliu (biologiniu) dar laikomo lyčių skirtingumo ir to skirtingumo įtvirtinamos nelygybės bei būtinumo atlikti tam tikras , pavyzdžiui, apvaisinimo, taip pat pastojimo bei kūdikio išnešiojimo funkcijas. Žmogaus „laisvintojų“ įniršį ypač skatina aktyvi Bažnyčios nuostata abortų, šeimos ir lyties skirtingumo atžvilgiu – žmogus gimsta iš vyro ir moters sąjungos, o gimus vaikui tokia sąjunga/santuoka virsta šeima. Labai ryškus dalies šios pakraipos diskutantų noras „versti Dievą ir Bažnyčią“, kitaip tariant, naikinti transcendentinę žmogaus gyvenamo pasaulio plotmę, kildinančią tam tikrą normatyvinę visuomenę palaikančią ir saistančią prasmę. Siūloma nei Bažnyčiai, nei Seimui, kaip institucijoms, nesikišti į privatų žmonių, juolab šeimos gyvenimą. Paradoksas, tokius siūlymus išsako kai kurie politikai, kurie be menkiausio pasipriešinimo ar pamąstymo palaiko visas žmonių sekimo, telefonų pokalbių klausymo ir kitokias sekimo iniciatyvas, suteikiančias specialiosioms tarnyboms teises prižiūrėti intymųjį žmonių gyvenimą.
Bažnyčia pripažįsta naują gyvybę esant dovaną, kuri reikalauja deramo dėkingumo ir pagarbos. Pradėta gyvybė jau negali būti jokio „laisvo pasirinkimo“ objektu. Tad abortai yra blogis, nors kartais ir neišvengiamas bei teisėtas. Žmonių žudymo juk niekas nelaiko gėriu, nors susiklosčius įvairioms aplinkybėms jis gali būt ne tik teisėtas, bet ir pavyzdinis, pavyzdžiui, ginant tėvynę nuo okupantų ar žmones nuo piktadarių. Abortų šalininkai negimusio kūdikio nužudymą pateikia kaip gėrį, siejamą su moters laisvu pasirinkimu, visaverčio gyvenimo siekiais, karjeros planais ir kitais dalykais. Pasitelkiama net moters „teisė“ į savo kūną, nors tokios „teisės“ taikymas – pats tikriausias kelias į psichiatrines ligonines.
„Teisės į savo kūną“ argumentas rodo, kad jį pasitelkiantys nelabai suvokia, kokiame nuosavybės santykių pasaulyje jie gyvena. Tikrovė, kurią patvirtina medicinos industrijos tyrinėtojai ir bioetikos specialistai, nusakytina taip: priešingai daugumos žmonių įsitikinimui vyraujančioje Vakarų šalių teisinėje sistemoje žmonės nėra juridiniai savo kūno, jo dalių, audinių bei skysčių ištraukų savininkai. Kita vertus, žmogus jau nebeturi teisės į daugelį išskirtų ir užpatentuotų jo genų bei genetinių procesų. Tad priešingų stovyklų susikalbėjimas beveik neįmanomas. Bažnyčios pozicija šiuo atžvilgiu lankstesnė – abortai yra neišvengiamas, žmogaus gyvenamam pasauliui būdingas blogis, kurį būtina riboti.
Nesigilinsiu plačiau į abortų ribojimo šalininkų ir priešininkų argumentus, nes jie niekaip neišsemia ir negali išsemti skirtingų pasaulėžiūrų, pasaulėžvalgų ir vertybinių nuostatų. Juk vieniems žmogus yra Dievo kūrinys, o žmogaus gyvybė – Dievo dovana, o kitiems – lytinių santykių produktas (dažnai – negeidžiamas šalutinis produktas), apribojantis jų gyvenimo galimybes. Vieniems žmogaus lytis yra natūrali biologinė duotis, o kiti atskiria lytį nuo biologinės lyties (gender nuo sex) ir laiko lytį sociokultūriniu, biologiškumą sau pajungusiu dariniu. Tokiai lyčiai jau nebūtina „vergauti“ – ją galima sąmoningai kurti, konstruoti ir keisti, kitaip tariant, lytį galima ir pasirinkti. Kai kurių mūsų parlamentarių, taip pat vadinamųjų keistų lytinių orientacijų ideolog(i)ų įkarštį puolant abortų ribojimo šalininkus galima paaiškinti nebent revoliuciniu nusiteikimu išlaisvinti žmoniją iš virkštelės grandinių.
Kaip tik virkštelė ir trukdo galutinai „sukultūrinti“ kūną ir atsieti jį nuo gamtos. Tad virkštelė suvoktina kaip esminė kliūtis kapitalizmo sisteminei tendencijai - peržengti natūralia laikomą dviejų lyčių skirtį ir pereiti prie gausybės pasirenkamų lyčių rinkų. Kodėl rinkų? Todėl, kad su įvairiais lytiniais tapatumais susiejamosioms tinkamus gyvenimo būdus konstruojančios ir pardavinėjančios rinkos. Laisvinantis iš lyties apibrėžtumo moters ir vyro skirtis suvokiama kaip sociokultūriniai vaidmenys. Ši tendencija apima daug problemų – žmogaus suvokimo bei žmogaus teisių, seksualinių mažumų, grupinių bei individualių tapatumų, medicinos bei genetinės inžinerijos. Tų problemų galima būtų vardyti gausybę. Bandomas apmąstyti ir apskritai žmogaus perėjimas iš homo sapiens į techno sapiens civilizacinį lygmenį ir su tuo perėjimu susijęs žmogaus prigimties virsmas. Šiuo atžvilgiu žmogaus biologijos konstravimas ir perkonstravimas atitiktų „laisvo“ lyties pasirinkimo doktriną.
Traukantis virkštelės grandines žmogus visiškai „natūraliai“ laisvinasi ir iš labiausiai jį su gamta siejančios vadinamosios reprodukcinės funkcijos, kuri steigia ir palaiko tradicinę vyro ir moters nelygybę. Tad abortų laisvės iškėlimas imamas laikyti falocentrinės Visatos pertvarkymo ženklu, vienijančiu visų šalių ir visų laisvių propaguotojus. Natūralia laikoma reprodukcija galima pakeisti apvaisinimo, išnešiojimo ir pagimdymo paslaugomis. Netrūksta ir vaiko auginimu užsiimančių rinkų. Todėl abortų laisvės šalininkai puola ir vadinamąją tradicinę šeimos sampratą – šeima laikoma bet kokių dviejų individų santuoka ar bendras gyvenimas. Tad greitu laiku kalbos apie tėvystę ir motinystę bus imamos laikyti politiškai nekorektiškos, nes išlaikoma atgyvenusi vyro ir moters skirtis. Taip pat politiškai nekorektiška bus samprotauti apie vaiko teisę turėti tėvą ir motiną, kitaip tariant, tradicinę šeimą – juk lyties pasirinkimo sąlygomis vyraujant dviejų žmonių sąjungos ar bendro gyvenimo teisiniam institutui galima kalbėti tik apie deramą (kalorijos ir išlaidos) vaiko priežiūrą.
