Superinis straipsnis:-) labai tiksliai ivardijo ivykiu seka, tiksliai pasake kas buvo valdzioje ir salygojo Lietuvos degradavima.
O komentatoriui vardu Duseika noriu priminti, kad demokratineje valstybeje gerove susideda is galimybiu gyventi taip, kaip demokratines salies pilietis pageidauja. Tuo demokratija ir skiriasi nuo nedemokratisku tvarku, nes ji nesiekia padaryti laimingais visu, o siekia sudaryti galimybes zmogui paciam pasiekti savo laimes, tokios, kokia jis pats suvokia. Nes grupele valdzios zmoniu tikrai negali zinoti koks gyvenimas padarytu laimingais visus, o jei ta grupele zmoniu mano, kad jie geriau zino uz pacius zmones kaip jiems reikia gyventi, tai jau nedemokratija. Lietuvoje, deja, pasitaiko tokiu sprendimu auksciausiu lygmeniu.
Kalbant apie galimybes pasiekti savo laime, tai musu valstybele cia taip pat sustojo kazkur XXa. viduryje.

Pritariu autoriui.

Nepriklausomybė buvo bendras tikslas, jis buvo pasiektas. Gerovė negali būti bendras tikslas, nes ji skirtingai suvokiama įvairių visuomenės sluoksnių.

O vis dėlto esama kelių netikslumų.

(1) "Tačiau anuo metu tik nedaugelis suvokė, kad nepriklausomybė negali būti pačiu didžiausiu tikslu – valstybės nepriklausomybė yra būtinas įrankis siekti esminio žmogaus, Lietuvos gyventojo išlaisvinimo."

Vargu, ar taip. Atvirkščiai. Kol Sąjūdyje vyravo žmoniškumo idėjos ir kol Sąjūdis kalbėjo pirmiausia apie esminius valstybės ir žmogaus gyvenimo dalykus, tol jis buvo aukštumoje. Kai tik Sąjūdžio vadovybėje viršų paėmė tie, kurie kalbėjo tik apie nepriklausomybę, parama Sąjūdžiui ėmė staigiai mažėti. Tas mažėjimas buvo juntamas jau 1990 metų viduryje. Tik tankų įvedimas į Vilnių jį trumpam sustabdė (Tai suprantama. Tokioje padėtyje nebuvo apie ką kitą galvoti, tik kaip apie nepriklausomybę). O po keistai trumpo pergalės džiaugsmo 1991 metais, Sąjūdis ir toliau menkėjo.

(2) "Politinio elito vienvaldystės mentalitetas taip įsivyravo, jog net šiuo metu, vardijant visokias Lietuvos valstybę ir visuomenę ištikusias negeroves bei bėdas, nei parlamentinių partijų žymūnai, nei Sąjūdžio žmonės taip ir neišdrįsta kalbėti apie būtinumą laisvinti Lietuvos gyventojus ir kurti veiksmingą pilietinę visuomenę. "

Tikrai netiesa. Gal taip gali pasirodyti, jei skaitomas tik, tarkime, "Lietuvos Rytas" ir žiūrima tik LTV. Deja, tiesa, kad į televizijos laidas jų vedėjai daugiausia kviesdavosi tuos, kurie visai atitinka V. Rubavičiaus žodžius. Bet tai reiškia tik, kad tam tikrų laikraščių ar tv vadovai nenorėjo , kad būtų kalbama "prieš valdžią", kaip jie tą suprato. O šiaip ir daugelis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir kai kurie žymesni Seimo nariai aptariamą dalyką yra pareiškę aiškiai ir nedviprasmiškai.

Bet galimas dalykas, kad aptariama mintis tiksliai parodo padėtį valstybės viršūnėse. Ne visuomenėje!

Kas dar užuodžia revoliuciją?

visa tai tiesa. O kas toliau?

bet jūs teisus...