Panevėžyje tyčiojamasi iš Sausio 13-osios brolijos – jos būstinė paversta nedezinfekuotų dėvėtų drabužių ir sendaikčių šiukšlynu.
Tokį įspūdį laisvės gynėjams daro specifinio senų daiktų kvapo prisisunkusios ir dažniau nei jų pačių asocialių asmenų lankomos brolijos patalpos miesto centre. Kodėl sovietų tankų nepabūgę kovotojai baiminasi į skyrių įkelti koją?
Verta higienistų dėmesio
Panevėžyje tyčiojamasi iš Sausio 13-osios brolijos – jos būstinė paversta nedezinfekuotų dėvėtų drabužių ir sendaikčių šiukšlynu. Tokį įspūdį net laisvės gynėjams daro specifinio senų daiktų kvapo prisisunkusios ir dažniau nei jų pačių asocialių asmenų lankomos brolijos patalpos miesto centre.
Prieš 22-ejus metus sovietų tankų nepabūgę kovotojai pripažįsta, nors ir priklausantys brolijai, į jos Panevėžio skyrių neužsuka baimindamiesi užsikrėsti. Jie neabejoja, kad sanitarijos inspektoriai turėtų ką ten veikti.
Tarp riebaluotų senienų – Vytis
Į bet kurią miesto dėvėtų drabužių parduotuvę maloniau užsukti nei į Savanorių aikštėje viename iš pastatų įsikūrusios Sausio 13-osios brolijos Panevėžio skyriaus patalpas.
Maždaug 31 kvadratinį metrą užimančiuose dviejuose kambarėliuose tvarka primena sąvartyno gyventojų palaikę pastogę.
Viename kambaryje ant pakabų siūbuoja keli drabužiai, ant grindų – paklodėmis uždengti ryšuliai, kitame sukrauta galybė senų mažmožių – dirbtinių gėlių, nenupuošta plastikinė eglutė, neaiškios spalvos paklodėmis užtiesti senutėliai foteliai, kėdė, apklota skudurais, paslėptais po ryškiaspalve nerta servetėle.
Ant stalo – medžiaginiai padėkliukai su riebalų dėmėmis. Ne kiekvieno nosiai būtų malonus specifinis laisvės gynėjų būstinėje tvyrantis senienų kvapas. Apie taip besitvarkančių Sausio 13-osios brolijos narių patriotiškus jausmus liudija ant sienos kabantis Vytis.
Nedezinfekuojami net dėvėti apatiniai
84-erių Aldona Klevečkienė tikina, kad jos vadovaujamas Sausio 13-osios brolijos Panevėžio skyrius vienija 581 laisvės kovotoją.
Pirmininkė neslepia, kad jie būstinės duris praveria kur kas rečiau nei benamiai ir asocialūs asmenys.
Tačiau vadovei neatrodo, kad tokia aplinka, kokioje ji per dieną praleidžia bent po šešias valandas, žemintų brolijos įvaizdį ir Sausio 13-ąją. Ji neabejoja, kad skurstantiesiems dalydama panevėžiečių suneštus nereikalingus daiktus daro šventą darbą.
„Mūsų darbo prasmė – bedarbių, benamių, daugiavaikių šeimų, žmonių, atsidūrusių gatvėje, šalpa. Ateina gyventojai ir šilto vandens paprašyti, o kai kuriems net galvas išplaunu“, – „Sekundei“ pasakojo A.Klevečkienė.
Pirmininkė neslepia skurstantiesiems tiesiai išdalinanti tai, ką kiti suneša – ne tik nedezinfekuotus, bet ir neišskalbtus viršutinius bei apatinius drabužius, avalynę, patalynę, neplautus daiktus. Išlaiko iš savo pensijos
A.Klevečkienė aiškina nebeturinti nei sveikatos, nei pinigų išskalbti panevėžiečių atsikratytų daiktų. Mat skyrius iš savo narių nerenka nario mokesčio, verčiasi tik iš aukų. Pati didžiausia aukotoja ji ir esanti. Iš savo pensijos kas mėnesį 180 Lt atskaičiuoja skyriui – sumoka už komunalines paslaugas, o kartais ir kokį išmaldos prašantįjį paremia.
„Anksčiau mus šelpė „Humana“ – atiduodavo, kas jos parduotuvėms netikdavo. Tik reikėdavo patiems iš Vilniaus atsivežti. Kai Savivaldybė nustojo dengti transporto išlaidas, atsisakėme. Dabar ir patys visko daug turime – žmonės suneša nuo apatinių iki viršutinių drabužių, tik vyriškos avalynės trūksta“, – didžiavosi A.Klevečkienė.
Pirmininkė nė neslepia: organizacija, skelbianti, kad jos pagrindinis tikslas – Lietuvos Nepriklausomybės gynimas ir įtvirtinimas, Panevėžyje susitelkė į benamių, asocialių asmenų šalpą. Senjora įsitikinusi, kad tokia veikla ir yra geriausia patriotizmo išraiška.
„Anksčiau kas mėnesį ar du organizuodavome renginius. Kadangi finansiškai verčiamės sunkiai, apsiribojome Sausio 13-ąja, Vasario 16-ąja, Kovo 11-ąja“, – pripažįsta A.Klevečkienė.
Brolijos gėda
Sausio 13-osios brolijos pirmininkė, buvusi Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė pripažįsta, kad Panevėžio skyrius daro gėdą tautai skausmingos ir jautrios datos vardu veikiančiai organizacijai.
„Man nemalonu konstatuoti, kad žmonės skambina ir skundžiasi tuo, kas vyksta Panevėžyje. Viena skambinusioji Sausio 13-osios brolijos būstinę net pavadino landyne. Nuvažiavau – tikrai. Visi stebisi, kaip tokias patalpas apvertė, kad net į lauką nemalonūs kvapai veržiasi. Žmonės bijo, kad ten visokių ligų gali būti, sako, kad net bloga nuo tvyrančios smarvės. Sausio 13-ajai tai nedaro garbės. Sanitarinės tarnybos turėtų ką ten veikti“, – teigė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Nors organizacijos vadovė pripažįsta, kad skurstančiuosius šelpianti Panevėžio skyriaus pirmininkė užsiima ne tuo, kuo jai derėtų, tačiau blusų turgumi brolijos patalpas pavertusios A.Klevečkienės atstatydinti nesugeba.
Jos nepajudinama galybė stebina A.Ramanauskaitę-Skokauskienę. Anot jos, prieš keletą metų Panevėžio skyrius buvo išsirinkęs naują vadovą verslininką. Asociacija tikėjosi, kad skurstančiųjų globėją pakeitęs vyras atgaivins apmirusią brolijos Panevėžyje veiklą. Nežinia kodėl, bet jis taip ir nepradėjo vadovauti.
„Su A.Klevečkiene sunku kalbėtis, kitų ji negirdi. Kalbos, kad brolijai atiduoda dalį savo pensijos – sena jos plokštelė. Įsitikinusi, kad elgiasi teisingai, save įsivaizduoja labai galinga. Gaunu signalų, kad skyriaus susirinkimai nevyksta, protokolai fiktyviai užpildomi“, – kalbėjo A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Ji svarsto, kad į skyrių panevėžiečiai laisvės gynėjai numojo ranka nenorėdami patekti į sunkiai sukalbamos pirmininkės nemalonę.
Veikia tik popieriuje
Buvusi A.Klevečkienės sekretorė Leontina Telksnienė, nors tebėra Sausio 13-osios brolijos narė, tačiau į Panevėžio skyriaus būstinę seniai kojos nekelia.
„Vyras man griežtai uždraudė ten eiti. Sako, pareini iš būstinės prasmirdusi nuo tų skudurų, dar šeimą nežinia kuo apkrėsi“, – pasakojo L.Telksnienė.
Moteris tvirtina, kad A.Kle-večkienės vadovaujamas skyrius realiai veiklos nevykdo. Ne tik neorganizuojami skyriaus nariams renginiai, nešaukiami susirinkimai. Pasak L.Telksnienės, pirmininkės kalbos, kad skyriuje – kone 600 narių, yra laužtos iš piršto.
„Veiklos skyrius nevykdo, tik skudurus išdalina romams, asocialiems žmonėms.
Skyriuje daugiausia galėtų būti septyni nariai, visi kiti A.Klevečkienės sąrašuose – sugalvoti“, – atskleidžia L.Telksnienė.
Moteris pažėrė ir daugiau skandalingų faktų, kaip Panevėžyje tvarkosi Sausio 13-osios brolija. Anot jos, kadangi skyriuje „popierinių“ narių kone šimtą kartų daugiau nei tikrųjų, neorganizuojami renginiai, nešaukiami susirinkimai, tačiau protokolai vis tiek surašomi.
„Aš pati anksčiau taip surašydavau A.Klevečkienės liepta. Susirinkimo nėra, o protokolas – parašytas“, – tvirtina L.Telksnienė.
Kai moteris pradėjo pirmininkei priekaištauti dėl netvarkos ir smarvės būstinėje, tapo ignoruojama. Tada L.Telksnienė įkūrė Panevėžyje Laisvės gynėjų sąjungą.
Mato pavydą
Aštri bendražygių kritika A.Klevečkienę žeidžia. Ji tikina esanti šmeižiama iš pavydo. Esą A.Ramanauskaitė-Skokauskienė net nėra įsigilinusi į jos milžinišką darbą. Neva, užuot pasidomėjusi skyriaus veikla, atvažiavusi puolė fotografuotis prie gražios jo vėliavos.
A.Klevečkienę piktina ir kalbos apie neva klastojamus protokolus ir skyriaus narių sąrašus. Anot jos, apie susirinkimus mažai kas žino, nes į juos ateina vos keli nariai.
Pirmininkė aiškino, esą susirinkimuose aptariama, ką skyrius nuveikė, ir sudaromi perspektyviniai planai. Paklausta, ką numatęs skyrius nuveikti bent porą kitų mėnesių, A.Klevečkienė vėl ėmė kalbėti apie svarbiausią tikslą – šelpti skurstančiuosius.
Padarė slogų įspūdį
Sausio 13-osios brolijos Panevėžio skyriaus veikla abejonių kelia ir jam panaudos būdu patalpas nuomojančios Savivaldybės atstovams.
Tarybos narė liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė pripažino apie tokios organizacijos veiklą mieste visiškai nieko negirdinti.
„Buvau į būstinę įkišusi galvą ir iš to, ką pamačiau, nepanašu, kad ten veiktų Sausio 13-osios brolija. Atrodo, kad jos pagrindinis darbas – dėvėtų drabužių dalybos.
Net nežinau, kaip tą pavadinti, nes dėvėtų drabužių parduotuvės atrodo taip, kad į jas malonu užsukti, o ten – skudurai, ryšuliai. Sausio 13-osios organizacijos veikėjai, prisimenantys ir kalbantys apie tų dienų įvykius, turėtų daugiau dėmesio skirti brolijos esminei veiklai“, – mano Z.Kukuraitienė.
Politikę stebina, kad miesto Taryba irgi neturėjo drąsos nepratęsti patalpų nuomos sutarties skudurais ir senienomis patalpas užvertusiai organizacijai.
„Mano galva, pats rimčiausias Tarybos veiksmas būtų nepratęsti sutarties, o ne bet kam atiduoti patalpas ir nekreipti dėmesio, kas jose vyksta“, – įsitikinusi liberalsąjūdininkė.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Albertas Dragūnas buvo nuvykęs patikrinti, kaip laisvės gynėjai tvarkosi Savivaldybės jiems nemokamai suteiktuose dviejuose kambarėliuose Savanorių aikštėje.
Valdininkas pripažino nenorintis viešai dalytis įspūdžiais, tačiau prasitarė, kad ir jam, ir jo kolegei Sausio 13-osios brolijos būstinėje nebuvo itin malonu.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
