Nepadėjo ir tai, kad iškart po nusikaltimo, būdamas girtas jis apsilankė kito pažįstamo bute. O išgėręs daugiau, šiam ir prisipažino. „Pripjoviau (žmogų – aut. past.), užmušiau ar kažką panašaus“, – teisme žudiko žodžius bandė atkartoti liudijęs vyras.
Dar labiau jo popieriai suprastėjo, kai po vėliau įvykusios akistatos tarp žudiko ir to paties liudytojo, A. Mankevičius parašė pažįstamam asmeniui laišką, kurio jis nesitikėjo, kad kažkas perskaitys. Žudikas rašė (kalba netaisyta – aut. past.):
„Padarė akistatą su vienu liudininku, tai tas {...} liudijo, kad su juo begeriant prasitariau, kad kažką užverčiau. Matai {...} kaip sumūtino man visus popierius. Taip gerai buvo, bet dabar tas <...> sumūtino su tais savo parodymais, tai reikės kažką daryti“
Apeliacinį teismą bandęs įtikinti, kad buvo nuteistas nepagrįstai, A. Mankevičius liko nieko nepešęs. Jam paskirta 10 metų įkalinimo bausmė liko nepakeista, tad laisvės žudikas dar neišvys pakankamai ilgai.
Nusikaltimo aplinkybės
A. Mankevičius buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 15 d. būsimos aukos gyvenamojoje vietoje, bute, įsivėlė į kruviną konfliktą. Teisme pripažinta, kad žudiko veiksmams įtakos turėjo išgertas alkoholis.
Tarp A. Mankevičiaus ir buto savininko kilo konfliktas. Teigiama, kad dėl asmeninių nesutarimų, kurie konkrečiai taip ir nebuvo įvardyti. Pirmiausia, A. Mankevičius alkūniniu ramentu tyčia trenkė aukai į veidą.
Vėliau girtas vyras smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas. Jei tik tada jis būtų sustojęs, labai tikėtina, kad jam būtų pavykę išvengti didelių nemalonumų. Bet tada A. Mankevičius griebėsi peilio, kurį susmeigė aukai tiesiai į krūtinę.
Peilis perdūrė širdį, taip parašydamas A. Mankevičiaus aukai mirties nuosprendį. Išgelbėti sužalotą vyrą nebebuvo jokių šansų, jis mirė vietoje, o žudikas tuomet paliko butą ir nuėjo pas jau minėtą pažįstamą, kuris vėliau šioje byloje tapo svarbiu liudytoju.
Svarbus DNR tyrimas
Prašydamas jį išteisinti, A. Mankevičius teigė, kad pripažįsta tik smūgius kumščiais. Esą peilio jis nesigriebė. O kai išėjo iš buto, jo savininkas dar buvo gyvas. Tiesa, duodamas parodymus žudikas pats prisipažino, kad vėliau buvo sugrįžęs į butą. Teismui jis aiškino, kad butas atrodo „kaip po karo“.
Paklaustas, kaip ant nužudymo įrankiu tapusio peilio atsirado jo pėdsakų, A. Mankevičius nesutriko. Jis teigė, kad galėjo naudotis peiliu pjaustydamas maistą. Vis dėlto, tiek nuo lenktinio peilio, tiek nuo bute rasto rankšluosčio paimti kraujo mėginiai patvirtino su A. Mankevičiaus sutampantį DNR profilį. Ekspertai nustatė, kad būtent minėtu peiliu buvo suduotas mirtinas smūgis.
Tada žudikas dar išgalvojo istoriją apie paslaptingą romų tautybės asmenį, kuris esą naktį lankėsi nužudytojo bute. Bet ir ši versija buvo paneigta.