Įvairiose Lietuvos vietovėse pastaruoju metu vėl pradėjo siautėti savo jauniklius mokantys medžioti vilkai.
Medžioja gaujomis
Alytaus rajono Ilgų kaime gyvenanti Laima Zajančkauskienė rugsėjo 1-osios rytą savo ganyklos aptvare aptiko sudraskytas 6 Romanovų veislės avis ir 14 ėriukų. Maždaug vieno hektaro ganyklos plotas buvo patikimai aptvertas spygliuota viela, o avims pastatytos lentinės pavėsinės. Tačiau savo jaunikliams „praktinius mokymus“ surengę vilkai įsilaužė būtent per pavėsinę, keliose vietose sugebėję atlupti lentas. Todėl griežtų vilkų populiacijos apsaugos taisyklių suvaržytų medžiotojų rekomendacijos nakčia suvaryti gyvulius į tvartus jau beveik praranda savo prasmę.
Sprendžiant iš Ilgų ganykloje aptiktų pėdsakų, čia pasiautėta nemažos vilkų gaujos – suaugusioms avims išplėšti kaklai ir išdraskyti viduriai, o vilkiukai „stažavosi“ vaikydamiesi po pievą ėriukus, juos pjaudami ir smaugdami.
Avį su dviem ėriukais, papjautus vilkų, irgi rugsėjo 1-osios rytą rado Nemunaičio seniūnijos Einorų kaimo gyventoja O. Naruševičienė. Rugpjūčio pradžioje be pėdsakų dingo prie namų besiganantis Daugų seniūnijoje gyvenančios A. Kokšarovienės avinas. Kaltininkai paaiškėjo, kai po kelių dienų netoliese rastas dar vienas prie pat namų sudorotas avinas, kuriam buvo perkąstas kaklas bei išėsti viduriai.
Toje pačioje Daugų seniūnijoje, tik jau Bogušiškių kaime, rugpjūčio 23-iosios naktį vilkai užpuolė prie namų besiganančią pririštą avį ir tris palaidus ėriukus. Mažyliai buvo sudraskyti mirtinai, o senė avis – smarkiai sužalota.
Šiemet jau beveik nuo rugpjūčio pradžios pastebimai suaktyvėję vilkai šiurpina ir kitų vietovių gyventojus. Štai Rokiškio rajono Kazliškio seniūnijos paliepių kaimo gyventojas R. Dilda sudraskytą ir beveik visiškai surytą 5 mėnesių veršį surado už 150 metrų nuo namų esančioje ganykloje. Neramiai blaškėsi ir kiti tą naktį netoliese ganytis pririšti gyvuliai. Savo išpuolius vilkai surengė ir Suvainiškių miestelyje, ir Bajoriškių kaime, tačiau vietos medžiotojai ne juokais įbaugintiems gyventojams padėti negali dėl vis tų pačių griežtų medžioklės suvaržymų.
Ateina net dieną
Jau ketvertą metų neįtikėtinai suįžūlėję keturkojai miškų plėšikai tiesiog terorizuoja Pasvalio rajone, nuošaliame Galinių vienkiemyje, gyvenančią daugiavaikę Jolitos ir Kęstučio Prakaičių šeimą. Netoliese esančiame Gūdžių durpyne įsikūrę vilkai sodybos kieme nevengia pasirodyti net dieną, o naktimis jie čia jaučiasi pilnateisiais šeimininkais. Kiek daugiau nei per metus vilkai sudraskė keturis vienkiemį saugančius šunis, o penktajam – perkando gerklę, bet šis sugebėjo išsilaižyti.
Pernai vilkai į Prakaičių sodybos kiemą vidury dienos atsivijo briedį. Šis puolė slėptis už pririštų besiganančių galvijų – tada vilkai puolė ir pastaruosius... Šeimininkai baiminasi vakarais vienus vaikus išleisti net į kieme esantį tualetą.
Visiškai neseniai Pasvalio rajono Valakų kaime vilkai papjovė 8 mėnesių telyčią, o kitą naktį sugrįžo pabaigti sudoroti savo grobį. Tame pačiame kaime gyvenanti ūkininkė Z. Dovidonienė neteko net trijų veislinių telyčių. Biržų rajono Guodžių kaimo gyventojai vos prieš kelias savaites liko be dviejų galvijų, kurie ganėsi prie pat namų. Dar keli ūkininkai savo karvutes rado dar gyvas, bet jau su išdraskytais viduriais.
Vaikšto ir per sieną
Vilkų siautėjimo pavyzdžių galima būtų paminėti ir gerokai daugiau. Šiaip ar taip, mūsų šalyje juos medžioti leidžiama tik nuo gruodžio 1-osios iki balandžio 1 dienos. Aplinkosaugininkai nustato griežtus šių plėšrūnų sumedžiojimo limitus, o juos įvykdžius, medžioklės uždraudžiamos net anksčiau numatyto termino. 2009–2010 metų vilkų medžioklės sezonas buvo nutrauktas jau sausio viduryje, nes iki to laiko buvo sumedžioti visi 40 pakloti leistų plėšrūnų. Savo įsakymu aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas per 2010–2011 metų vilkų medžioklės sezoną kažkodėl uždraudė juos medžioti su varovais, o numatomą vilkų sumedžiojimo kvotą sumažino trečdaliu. Beje, daugumą vilkų Lietuvoje medžiotojai sumedžioja Varėnos rajone, į kurį pilkiai užklysta iš Baltarusijos. Vietiniai vilkai daugiausiai eibių pridaro Pasvalio, Biržų ir Kupiškio rajonuose, o dabar jau įsisiautėja ir Alytaus regione.
Nei valstybė, nei medžioklės plotų naudotojai neatsako už vilkų padarytą žalą, todėl ūkininkams belieka tik savanoriškai apdrausti savo mekenančius, mūkiančius ar kitokiais garsais pagalbos besišaukiančius gyvulius. Deja, kaip sako dauguma ūkių šeimininkų, drausti tą savo kilnojamąjį turtą jiems pernelyg brangu, tad jie tikisi bent menkiausios pagalbos iš Vyriausybės ar savivaldybių.
Skirtingi skaičiai
Kiekgi vilkų iš tiesų bėgioja mūsų miškuose ir ar jų daroma žala jau tikrai pasiekusi katastrofiškus mastus? Aplinkos ministerija 2011 metų gegužės pradžioje paskelbė vilkų apskaitos skaičius, kuriuos pateikė generalinio miškų urėdo sudaryta mokslininkų komisija. Joje dalyvavo ir pastaraisiais metais itin aktyviai besireiškiantys visuomeniniai vilkų gynėjai, susibūrę į skambiu vardu pavadintą „Baltijos vilko“ gamtos apsaugos asociaciją.
Taigi, nors tiek profesionalai, tiek „Baltijos vilko“ visuomenininkai dirbo kartu, jų suskaičiuoti duomenys – skirtingi. Aplinkos ministerijos komisija paskelbė, kad valstybės administruojamose 348 girininkijose pavasarį gyveno apie 300 vilkų ir 50 lūšių. Darytina išvada, kad visuose šalies miškuose tuo metu buvo apie puspenkto šimto vilkų, kurie dar nebuvo susilaukę jauniklių.
Enciklopedijos skelbia, kad viena vilkų pora kasmet susilaukia nuo 3 iki 9 jauniklių, tad net imant visų paminėtų duomenų vidurkius, suaugę vilkai šiuo metu Lietuvoje turėtų mokyti medžioklės meno bent 1000 savo jauniklių. O kai kurių medžiotojų būrelių ir klubų vadovai įsitikinę, kad po 1000 pilkių bėgioja vien jų medžioklės plotuose, todėl nė pusšimčio galvų nesiekianti kasmetinė medžioklės kvota visai šaliai – tai tik ant įkaitintos krosnies užtėkštas vandens lašas.
Savo ruožtu „Baltijos vilko“ aktyvistai mano, kad vilkai Lietuvoje skaičiuojami pagal klaidingą metodiką, o iš tiesų jų tėra ne daugiau kaip 180. Tad sumedžioti leidžiamų pilkių skaičių reikėtų dar sumažinti, o galbūt ir išvis uždrausti jų medžioklę. Moksliškai įrodyta, kad „miško sanitarais“ nuo seno vadinami vilkai savo gyvenamuose regionuose gerokai pagerina stirnų ir kitų kanopinių žvėrių bandą, nes išpjauna sergančius, paliegusius individus. Tikinama, jog vilkai pasirūpina ir tuo, kad žolėdžiai gyvūnai gerokai mažiau nuniokotų miško jaunuolyną.
Tad sudėjus ant skirtingų svarstyklių lėkštelių vilkų daromą žalą ir duodamą naudą, Aplinkos ministerijos specialistams netrukus vėl teks nustatyti artėjančio 2011–2012 metų medžioklės sezono terminus ir kvotas. Šie dokumentai turėtų būti paskelbti spalio mėnesį. Tik vargu ar šiemet jau pavyks pasiekti, kad, anot patarlės, ir vilkai būtų sotūs, ir avys liktų sveikos...
Tik faktai
Pirmoji apie 20 kilogramų svorio vilkų patelė šiemet jau nušauta Biržų rajone. Medžioklės sezonas dar nepradėtas, bet šio rajono Anciškių bei Meilūnų ir Pasvalio rajono Naradavos medžiotojų būreliams išimties tvarka leista nušauti penkis vilkus – šie bus tiriami genetiškai.
Pirmąją vilkę Guodžių durpyno prieigose iš medžioklės bokštelio nušovusio biržiečio Leono Aukštikalnio teigimu, kritus patelei, krūmuose sustūgo dar bent septyni vilkai.
Remigijus RAINYS
