Planuojamas bendro Baltijos šalių bataliono budėjimas NATO Reagavimo pajėgose (NRP) pirmąjį 2010 metų pusmetį koreguoja ginkluotės įsigijimo planus -Lietuvai anksčiau negu ji planavo gali tekti įsigyti naujų ratinių šarvuočių.
Rygoje pirmadienį posėdžiavę Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybos ministerijų atstovai aptarė galimybę bendrai įsigyti oro erdvės stebėjimo radarus, šarvuočius ir šaudmenis.
Lietuvai susitikime atstovavusi laikinoji Krašto apsaugos ministerijos sekretorė Ona Tatolytė BNS sakė, kad bendri ginkluotės įsigijimai suteiks galimybę sutaupyti nemažai lėšų.
"Šiuo metu šalių ekspertai rengia oro erdvės stebėjimo radarų operacinius reikalavimus. Juos išanalizavusios, šalių ministerijos priims sprendimą dėl radaro galimo bendro įsigijimo", - sakė kariuomenės įsigijimus kuruojanti O. Tatolytė.
Jos teigimu, panašiu būdu Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys apsispręs ir dėl galimo ratinių šarvuočių įsigijimo. Šiuo klausimu jokių sprendimų dar nepriimta. O. Tatolytės žodžiais, Lietuva taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Rygoje Latvijos ir Estijos pasirašyto ketinimų protokolo dėl Švedijos gamybos prieštankinių granatsvaidžių "Carl Gustaff" šaudmenų įsigijimo. Jos teigimu, bendras įsigijimas būtų ekonomiškai naudingas.
Kaip BNS sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, Baltijos šalių įsipareigojimas pateikti bataliono dydžio kovinę grupę į NATO Reagavimo pajėgų 14-sios rotacijos budėjimą 2010 metais verčia rimtai pakoreguoti ratinių šarvuočių įsigijimo planus. Apie šarvuočių įsigijimą rimtai svarsto ir kovinės technikos neturinti Latvijos kariuomenė.
"Šią misiją su turimais vikšriniais šarvuočiais "M-113" galėtume įvykdyti tik iš dalies, su apribojimais. Atsižvelgiant į budėjimą NRP bei dalyvavimą tarptautinėse misijose tenka svarstyti apie ratinių šarvuočių įsigijimą etapais. Būtų logiška tokį įsigijimą derinti su Latvija bei Estija", - sakė V. Tutkus.
Vikšrinių šarvuočių "M-113", kurių kariuomenė turi maždaug 200, kariuomenės vado teigimu, neketinama atsisakyti, jie liks Lauko pajėgų motorizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" batalionų kovinės technikos pagrindu.
"Žiūrint į keliolikos metų ateitį, kai dalis vikšrinių šarvuočių jau nebebus tinkami naudoti, mums reikia orientuotis į bataliono taktinės grupės aprūpinimą nauja technika - maždaug 100 ratinių šarvuočių", - sakė generolas majoras V. Tutkus.
Kariuomenės vado teigimu, budėjimui NATO Reagavimo pajėgose prireiktų maždaug 25 ratinių šarvuočių.
Pasak V. Tutkaus, prieš įsigijant šarvuočius, būtina įgyvendinti prioritetinį kariuomenės lengvosios šaulio ginkluotės pakeitimo projektą.
Orientuodamasi į savo ir NATO poreikius, Lietuva tikriausiai turėtų rinktis tarp trijų Vakarų gynybos pramonės siūlomų konkurentų - Austrijos bendrovės "Steyr-Daimler-Puch" sukonstruotų ir JAV įmonės "AV Technology International" gaminamų šarvuočių "Pandur", Suomijos bendrovės SISU gaminamų šarvuočių "Patria" ir Šveicarijos įmonės "Mowag Motorwagenfabriken" gaminamų šarvuočių "Piranha".
Minėtaisiais šarvuočiais apsirūpino daugelis Europos valstybių, jų įsigija ir naujosios NATO narės. Prieš kelerius metus šarvuočių "Patria" įsigijo Estija, sąjungininkė Slovakija užsisakė šarvuočių "Pandur II". Čekija per tarptautinį konkursą pasirinko austriškus šarvuočius "Pandur". Kaimynės Lenkijos ginkluotės bendrovė "Bumar" pagal suomių licenciją pradėjo gaminti šarvuočio "Patria" lenkišką versiją - "Rosomak", kuriais bus perginkluojama šalies kariuomenė. Šie šarvuočiai taip pat bus gaminami eksportui.
