Vasara – atostogų metas, todėl daugelis išvažiuoja iš namų: kas į pajūrį, kas į sodą, kas – prie ežero ar į užsienio kurortus. Bet ar palikdami tuščius namus galite jaustis saugūs? Ilgapirščiai nesnaudžia...
Policijos suvestinės kiekvieną dieną mirga nuo pranešimų apie vagystes iš butų, nuosavų valdų ar įmonių. Vidutiniškai per parą įsilaužiama ir apvagiama 11 gyvenamųjų patalpų.
Prieš gerus porą metų „Lietuvos draudimo“ bendrovės iniciatyva rinkos tyrimų kompanija „TNS Gallup“ atliko apklausą Lietuvos kalėjimuose, kad išsiaiškintų vagysčių iš būstų specifiką. Apibendrinę gautus tyrimo rezultatus draudimo analitikai nustatė, jog patyrusiam vagiui neįveikiamų užraktų ar kitokių trukdžių nėra.
Vogė nuo mažens
„Supranti, esu apsigimęs vagišius, – aiškino ne kartą už vagystes teistas Algis D. (42 m.) – Nuo mažens kaime, kur gyvenau, negalėdavau ramiai praeiti pro kaimyno ne vietoje numestą kirvį, pjūklą ar net kieme besikapstančią vištą. Nagai tiesiog niežėdavo. Pradžioje tempdavau viską namo. Tėvai gerdavo, tai mano visus pavogtus daiktus kam nors parduodavo, o gautus pinigus perleisdavo per gerklę. Kaimynų perspėjimų nevagiliauti – iš pradžių dar draugiškų – nepaisiau, todėl kartą, kai ketinau „nusivaryti“ kaimynės dviratį, patykoję prikūlė.“ Nuo to laiko Algis D. elgėsi apdairiau – „iš savų“ nebeimdavo, o ir gerai apsižiūrėdavo, ar niekas nemato.
„Paskui, „išėjęs į žmones“, pamačiau, kad nėra problemos pavogtą daiktą parduoti – žmonėms labiausiai rūpėjo, kad būtų pigu, o iš kur tą daiktą paėmei ir kodėl jį pusvelčiui parduodi, niekas nė neklausdavo, – pasakojo Algis D. – Vėliau net ir „užsakovų“ turėdavau – tie nurodydavo, koks daiktas einamesnis, kokiam jau yra pirkėjas.“
Greitai Algis D. susirado ir panašių svetimo gero mėgėjų, bet su „chebra“ dirbti vengė – žinojo, jog pavogtų daiktų dalybos gražiuoju nesibaigia. „Per tokias dalybas ir užsidirbau pirmąjį savo teistumą. Iki tol sekėsi ir policija ant uodegos nebuvo užmynusi. Bet kai suėmė dėl vagystės iš vieno buto, tai „atkasė“ ir „sukabino“ visas savo neišaiškintas vagystes: kai kurios iš tikrųjų mano darbas, kai kurios – „nesugaunamųjų“.
Grįžęs iš kolonijos, Algis D. vėl ėmėsi vagies amato. „Nemirsi gi iš bado – na, kas priims į darbą tą, kuris tik ir taikosi ką nors nukniaukti?.. Viena, ką supratau – kad neapsimoka vogti smulkmenas. Vienam į turtingesnį būstą būdavo sunkiau pakliūti, o ir grobis menkesnis, todėl ėmėme „dirbti“ dviese. Apšniukštinėti, ar yra signalizacija ir ar žmogus turtingas, nėra sunku. Šiais laikais nereikia net geru psichologu būti, kad, tarkim, kaimynas apie kaimyną papasakotų, kaip šis gyvena. Tereikia mokėti tinkamai paklausti. Arba vaikus pakalbinti – tie paprastai nuo širdies viską iškloja. O tuomet belieka tik tinkamai pasiruošti. Mūsiškai šnekant, žiūrint, „ant kokios dielos“ eini.“
Tinka viskas, ką perka
Beje, „TNS Gallup'o“ apklausoje didžioji dauguma nuteistų vagių taip pat nurodė, jog Lietuvoje vogti yra paprasta. Daugiau kaip pusė ilgapirščių tvirtino, jog žmonės nepakankamai saugo savo asmeninį turtą, ketvirtadalis jų atkreipė dėmesį į kaimynų abejingumą.
„Patogiausia vogti tai, kas neužima daug vietos, telpa į kišenę ar į užantį, – toliau pasakojo Algis D. – Tai ir pinigai, ir papuošalai, juvelyriniai dirbiniai, mobilieji telefonai, įvairūs jų priedėliai, kompiuterinė įranga, banko kortelės. O tos kortelės dažnai būna kartu su jų kodu – žmonėms niekaip „nedašyla“, kad banko duomenis reikia laikyti jei ne galvoje, tai kur nors kitoje slaptoje vietoje. Kol kas mums, vagims, smarkiai vargintis nereikia, viską randame kartu – ir banko korteles, ir jų kodus“.
Vagys noriai pasiglemžia ir dokumentus – jei patiems nepasiseka iš jų turėti naudos, vėliau parduota tiems, kurie užsiima dokumentų klastojimu ar sukčiauja. Na, radę dar būtinai išsineša kokį nešiojamąjį kompiuterį, fotoaparatą, vaizdo grotuvą. Anot Algio D., buitinė technika ar prabrangūs, bet pigiai parduodami rūbai visada turi paklausą, juos galima greitai ir lengvai realizuoti.
Žino slaptavietes
Profesionalus vagis Algis D. juokiasi iš to, kaip žmonės savo turtą slepia. Jis tvirtina, jog nieko naujo žmonės nesugalvoja. „Galima tiesiog klasikinėmis pavadinti tokias slaptavietes kaip spintos (tarp rūbų ar lovos patalynės), lovose (pagalvėse ar čiužiniuose), virtuvėje (kruopose, miltuose ar cukruje), – vardijo Algis D. – Žmonės išradingi, tačiau mes irgi tobulėjame, domimės naujienomis“, – pridūrė juokdamasis ilgapirštis.
Daugelis vagių pripažįsta, jog viena patikimiausių turto apsaugos priemonių yra seifas, stebėjimo kameros ir signalizacija. Tačiau vagiui profesonalui nėra neįveikiamų kliūčių. Kita vertus, žmonės kartais nesugeba ar tiesiog pagaili pinigų geram seifui įsigyti ar signalizacijai įsirengti.
Kaip teigė Algis D., šiuolaikiniai ilgapirščiai „į medžioklę“ dažniausiai eina puikiai pasiruošę: žino, kada nebus namuose šeimininkų, ar nužiūrėtame būste įrengta signalizacija, o ir nešasi įrankius, kurie padeda įveikti bet kurias duris ar seifus. Paprastai nusižiūrėta auka stebima ir atėjus palankiam momentui apvagiama.
„Kartais, būna, ir „ant durniaus“ eini. Kai matai, kad šviesa nedega vieną vakarą, kitą – ir pabandai laimę. Ir, žinai, pasiseka, – teigia Algis D. – Sykį net kaimynai padėjo pavogtus daiktus išnešti. Įlindome su „naparniku“ į vieną butą. Susirinkome daiktų, o „naparnikas“ užsimanė dar ir televizorių pasiimti. Tik išėjom į laiptinę – kaimynas išlindo! Na, mudu suvaidinom, kad pakeitėm seną televizorių į naują, o šį, girdi, reikia pristatyti į parduotuvę – nes šeimininkui už naująjį didelę nuolaidą pritaikys. Kaimynas dar panėšėt padėjo ir vis klausinėjo, kur ta parduotuvė, kurioje tokius mainus daro – ir jis norintis pasikeisti...“
Paklaustas, per kiek laiko pasiseka „apsisukti“ nusižiūrėtame būste, Algis D. tvirtino, jog gerai pasiruošus pakanka maždaug 8–10 minučių, kad rizika apsimokėtų. „Žiūrint, su kokiomis kliūtimis susiduri ir kaip esi joms pasiruošęs, o svarbiausia – kiek būni pasiruošęs pasiimti“, – aiškina Algis D. – Jeigu durys šarvuotos, prie jų gali užtrukti iki 5 minučių, jei paprastos – 2 minutes. Jei vertybės seife, tai trukmė, per kiek laiko jį įveiksi, priklauso nuo to, koks jo užraktas – gali užtrukti ir trumpai, ir visai jo neįveikti“.
Verta pasirūpinti
Kalbinti policininkai visi kaip vienas tvirtino, jog pirmiausia žmonės patys privalo pasirūpinti savo būsto ir turto saugumu. „Ne tik šventiniai savaitgaliai ar atostogų metas yra proga „dirbti“ ilgapirščiams, – perdavė policininkų nuomonę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius. – Pastaruoju metu vis daugiau vagysčių įvyksta darbo metu. Vagišiai paprastai į butus įsibrauna pirmoje dienos pusėje, kai didžiausia tikimybė, jog šeimininkai bus darbe. Jie tiesiog skambina į atsitiktines duris. Jei kas nors būna likęs namuose ir durys atsidaro, paprastai pasakoma, jog ieško Jono ar Petro, atsiprašoma ir skambinama į kito buto duris. Tokie „skambintojai“ gali prisistatyti ir socialiniais darbuotojais, ir santechnikais, ir elektrikais, ir kt.“
Anot K. Kasciukevičiaus, pastebėta tendencija, jog vagys ima tik tai, kas telpa į kišenę: pinigus, papuošalus, banko korteles, mobiliuosius telefonus ar kitokius vos ne į delną telpančius vertingus daiktus. „Mūsų pareigūnai nuolat primena, kad išeidami iš namų – į darbą, vakarui ar nakčiai, – taip pat išvažiuodami atostogauti gyventojai privalo nepamiršti bent elementariausių saugos priemonių: sandariai uždaryti langus, balkonų duris, nepalikti pravirų orlaidžių, rūsių ar pagalbinių patalpų langų, užrakinti visas duris, pro kurias galima būtų patekti į namus. Jei žmogus gyvena žemutiniuose aukštuose, būtina įstiklinti balkonus. Privačių namų gyventojams savo kiemuose nederėtų palikti vertingesnių daiktų – dviračių, elektrinių prietaisų, įrankių, brangesnių namų apyvokos daiktų. Galų gale vienas saugiausių variantų – akylas kaimynas, tad vertėtų paprašyti, kad šis prižiūrėtų butą, kol jūsų nėra“, – sakė K. Kasciukevičius.
Neabejingi kaimynai
Jau keletą metų vykdoma kompleksinė prevencinė programa „Saugi kaimynystė“. Ja siekiama suburti vienas šalia kito gyvenančius žmones, kad jie rūpintųsi savo pačių ir kaimynų saugumu, bendradarbiautų su policija. Susikūrusios pirmosios tokios neabejingų kaimynų grupės įrodė, kad nusikaltėliai į tokius objektus nelenda.
Saugios kaimynystės grupių teritorijos matomose pastatų vietose (ant langų, laiptinės durų ar skelbimų stendų) žymimos specialiais lipdukais – jais potencialiems įstatymų pažeidėjams pranešama, kad namą ir kiemą saugo vieningi ir budrūs kaimynai.
Štai vien Alytaus apskrityje veikia jau 59 saugios kaimynystės grupės, Visagino savivaldybės teritorijoje prie 10 jau esančiųjų neseniai prisidėjo dar 10 naujų. Mažeikių mieste ir rajone veikia 13 saugios kaimynystės grupių daugiabučiuose, o 8 seniūnijose yra sukurtos prevencinės darbo grupės.
„Šiuo metu Panevėžio apskrityje veikia 87 saugios kaimynystės grupės (Panevėžio mieste – 34, rajone – 38), Rokiškio rajone – 8, Kupiškio rajone – 3, ir dar po kelias kituose apskrities miesteliuose, – papasakojo Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė. – Iš pradžių buvo sunku, žmonės skeptiškai žiūrėjo į mūsų pasiūlymus bendradarbiauti su mumis. Mes prašėme: „Būkite neabejingi, praneškite, jei matote įtartiną asmenį. Policija juk negali apsaugoti kiekvieno kiemo, kiekvieno namo – reikalinga ir gyventojų pagalba“. Šiuo metu galime tik pasidžiaugti, jog bendradarbiavimas su saugios kaimynystės grupėmis duoda gerų rezultatų: budrių gyventojų dėka pasisekė ne tik užkardyti daug nusikaltimų, bet ir sulaikyti už kitus nusikaltimus ieškomus asmenis.“
Policija pataria
Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite, ko atvyko.
Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad kuo geriau apsaugotumėte savo namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite durų akutę, durų skląstį.
Užrakinkite duris visais užraktais – netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose“ vietose.
Kad ir kuriame aukšte gyvenate, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Jeigu yra galimybė, palikite bute įjungtą šviesą, radiją.
Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Šitaip galėsite neįsileisti nepažįstamųjų.
Susitarkite su patikimais kaimynais, kad, kai jūsų nebūna, pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.
Įsirenkite bute ar name apsauginę signalizaciją – tada jūsų namai bus saugomi kiaurą parą.
Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir mašinų stovėjimo aikštelę.
Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Vertingesnius daiktus sužymėkite artimiausiame policijos skyriuje – jei kartais jie būtų prarasti, paskui aptikus bus lengviau nustatyti jų priklausomybę ir atgauti.
Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad būste būta vagių (durys atvertos, langas išdaužtas ir t. t.), neikite į vidų – gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite, kad be reikalo nepaliktumėte savo pėdsakų ir nepanaikintumėte nusikaltėlių pėdsakų. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.
Jeigu jus apvogė ar apgavo, nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.
Šaltinis – Policijos departamentas
Tik faktai:
Paskutinį gegužės ketvirtadienį Kaune jau penktąjį kartą paminėta Kaimynų diena. Ši diena pirmą kartą buvo paminėta 1999 metais Prancūzijoje, o vėliau pradėta švęsti visoje Europoje.
Kaimynų diena skirta paskatinti žmones bendrauti ir puoselėti bendruomeniškumo jausmą, padėti atkurti socialinius ryšius, pažinti žmones, kurie gyvena šalia.
Saugi kaimynystė efektyviai veikia, kai yra stiprus ryšys su policija – tada ir žmonės jaučiasi saugesni. Patys gyventojai gali pranešti policijai apie viską, ką įtartina pastebėjo savo gyvenamojoje aplinkoje. Nors policija – arti, kaimynas – dar arčiau. Taigi verta stengtis, kad santykiai su kaimynais būtų šilti ir draugiški – tada, jei grės ar atsitiks bėda, pasirūpinsite vieni kitais.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
