Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atstovė Vida Šmigelskienė patvirtino, kad nuo metų pradžios jau aplankyti 19363 būstai: „Yra sudaryti planai, todėl net neabejojama, kad šiemet iš viso pavyks aplankyti net ir daugiau nei 100 tūkst. gyvenamųjų būstų. Kol kas baudų niekam nėra skirta, mūsų tikslas nėra nubausti. Norime, kad žmonės suprastų, kaip svarbu yra apsaugoti savo turtą nuo gaisro pavojaus.“
Skaičiuojant apsilankymus iki 2018-ųjų gruodžio 31 d. dūmų detektoriai buvo įrengti 43,4 proc. atvejų. PAGD atstovai patvirtino, kad per visą laikotarpį nebuvo skirta nė viena bauda. Priminsime, kad už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė nuo 10 iki 70 eurų.
Nors nė vienam tautiečiui dėl to neteko paploninti piniginės, tačiau visiškai atsipalaiduoti nereikėtų. Yra tam tikra sąlyga, kuriai esant baudos vis dėlto išvengti nepavyktų.
Įvairūs argumentai
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas pasakojo, kad nuo pat reikalavimo įsigaliojimo kiekvieną mėnesį buvo fiksuojamas stabilus įrengtų dūmų detektorių skaičiaus augimas.
„Šiuo metu turime tokią situaciją, kad apie 43 proc. gyventojų yra įsirengę dūmų detektorius savo namuose. Situacija gerėja, bet, žinoma, siekiame, kad reikalavimą įgyvendintų 100 proc. gyventojų. 2019 metų pabaigoje laukiame dar geresnių rezultatų. Žmones padeda įtikinti tiek gerieji, tiek blogieji pavyzdžiai“, – pabrėžė J. Targonskas.
Anot jo, dūmų detektorių neįsirengę gyventojai ugniagesiams pateikia pačių įvairiausių pasiaiškinimų: „Pensininkai, vieniši žmonės dažnai mini, kad jiems įsirengti dūmų detektorių yra per brangu. Kita dažnai vyresnio amžiaus žmonių įvardijama priežastis – kad nėra kam įrengti.
Gyvenantys daugiabučiuose asmenys teigia, kad jų patalpose nėra krosnies, todėl jie nejaučia jokio pavojaus. Žinoma, pasitaiko ir tokių žmonių, kurie teigia, kad visą gyvenimą neturėjo ir dabar jiems nereikia.“
J. Targonskas pridūrė, kad tarp žmonių iki šiol sklando su dūmų detektoriais susijusių mitų.
„Žmonės galvoja, kad jei įsirengė dūmų detektorių, tai ugniagesiai kilus gaisrui akimirksniu gaus signalą ir skubės į įvykį. Aiškiname, kad tai yra prietaisas, kuris saugo gyvybę, kai žmogus yra namuose. Jokio turto ar namų nuo gaisro jis neapsaugos, bet padės sureaguoti namuose esantiems arba kaimynystėje gyvenantiems žmonėms“, – sakė PAGD atstovas.
Jau gelbėja gyvybes
Pernai šalyje gaisrų metu žuvo 86 žmonės, 2017 m. – 103. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 30 metų. Praėjusiais metais buvo 10 atvejų, kai kilus gaisrui pradėję veikti autonominiai dūmų detektoriai išgelbėjo žmonių gyvybes.
„Šis skaičius (10 išsigelbėjusiųjų iš gaisrų dėl laiku suveikusių dūmų detektorių – aut. past.) yra minimalus. Tikiu, kad tokių atvejų buvo gerokai daugiau“, – patikslino J. Targonskas.
Paklaustas ar nė vienam gyventojui iki šiol nebuvo skirta nė viena bauda, tv3.lt pašnekovas teigė: „Akcijos metu mes gyventojų tikrai nebaudžiame. Bet jei kaimynai pasiskųs dėl, pavyzdžiui, namuose rūkančio ir pavojų aplinkiniams keliančio asmens, tai tikrai nagrinėsime tokį skundą ir būsime priversti bausti pažeidėją administracine tvarka. Pasikartosiu, mūsų tikslas nėra bausti, mes siekiame, kad pas gyventojus atsirastų dūmų detektoriai ir išvengtume kaip įmanoma daugiau tragiškų pasekmių.“
Tarp sėkmių ir tragedijų
Pateiksime keletą pavyzdžių iš šiais metais kilusių gaisrų. Vėlų vasario 19-osios vakarą gaisre vos nežuvo žmogus. Likus keliolikai minučių iki 22 valandos, Panevėžio rajono, Velžio kaimo, Žemdirbių gatvės gyventojai daugiabutyje pajuto dūmų kvapą, o pas kažką iš gyventojų pradėjo veikti autonominis dūmų detektorius.
Pamatę, kad laiptinėje tvyro dūmai, gyventojai iškvietė ugniagesius. Atvykusiems ugniagesiams teko laužti buto, kuriame kilo gaisras, duris. Viduje taip pat buvo daug dūmų, degė dviejų lovų čiužiniai. Bute ugniagesiai rado sąmoningą vyrą, kurį išnešė į lauką ir perdavė medikams. Jie į kiemą išgabeno ir smilkstančius čiužinius. Tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus rūkymo. Autonominio dūmų detektoriaus bute nebuvo.
Šį gaisrą gesinęs Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos ugniagesys gelbėtojas Arūnas Kulikauskas pasakojo, jog iš buto išnešė ne tik smilkstančius čiužinius, bet ir apdegusią lovą: „Išlaužę buto duris viduje radome miegantį vyrą. Jį išnešėme ir perdavėme medikams. Kadangi jis prisikvėpavo dūmų, greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į ligoninę. Kaimynai pasakojo, jog pas juos pradėjo veikti dūmų detektorius, todėl jie paskambino skubios pagalbos telefonu 112. Kai laiku pastebi gaisrą, tada ir jo nuostoliai mažesni.“
O vasario 9 d., 22 val., buvo gautas pranešimas, kad Rokiškio rajone, Pandėlyje, dega gyvenamasis namas. Pirmasis gaisrą pastebėjo namo šeimininkas. Jis nuskubėjo į kitą namo galą žadinti žmonos. Vyras liepė jai bėgti iš namo, o pats liko viduje, manydamas, kad sugebės užgesinti gaisrą...
„Tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnas. Pastebėjęs, kad iš namo veržiasi dūmai, jis sustojo pažiūrėti, kas atsitiko. Tarpduryje stovėjo šoko ištikta moteris, kurią jis nuvedė toliau nuo durų ir iškvietė ugniagesius gelbėtojus“, – sakė Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Virgilijus Kulikauskas.
Atvykus ugniagesiams namas jau degė atvira liepsna. Apmalšinę ugnį, namo viduje ugniagesiai rado žuvusį vyrą. Gaisro metu išdegė virtuvė ir vienas kambarys, sudegė namų apyvokos daiktai. Pasak V. Kulikausko, gaisras kilo kambaryje, kur buvo vyras: „Žuvęs žmogus buvo nerūkantis ir nevartojantis alkoholio, kambaryje nebuvo ir krosnies. Jeigu žmonės būtų turėję dūmų detektorių, šis gaisras būtų pasibaigęs kitaip.“
Vasario 12 d., 2 val. nakties, Rokiškio rajone, Dvirėžių kaime, kilus gaisrui gyvenamajame name pradėjo veikti dūmų detektorius. Jis prikėlė iš miegų namo savininką, kuris spėjo išbėgti į lauką. Gaisro metu išdegė gyvenamojo namo vidus. Dėl spėjamo apsinuodijimo dūmais vyras buvo perduotas greitosios pagalbos medikams, kurie vyrą buvo nuvežę į gydymo įstaigą apžiūrai.
