Prekybos centruose pirmieji Kalėdų akcentai pasirodo anksti, dar spalio viduryje. Suprantama, kad šitaip verslai stengiasi kuo daugiau uždirbti, tačiau lemputėmis nukrautos parduotuvių lentynos turi mažai bendro su šventėmis dvasine prasme.
M. Daugelavičius pažymi, kad tikroji šventinė nuotaika priklauso nuo kiekvieno iš mūsų: mes arba pasiduodame Kalėdų karštinei, siekdami nukrauti stalus ir nusipirkti kuo daugiau daiktų su nuolaida, arba pasitinkame šventes galvodami apie jų prasmę.
„Šventė juk negali tęstis tris mėnesius. Šventė yra tai, kad vyksta retai. Žmonėms, kurie žiūri į vidinę prasmę, pirkimo bumas nėra tiek aktualus“, – sako psichologas.
Išgyventi Kalėdas – kai šventės kelia nemalonius jausmus
Vis dėlto daliai žmonių Kalėdos, o kai kada ir Naujieji metai džiugesio nekelia. Vieniems tai reiškia, kad šventes ir vėl teks praleisti vieniems, kiti supranta, jog neišvengs susitikimo su giminėmis, kurių nesinori matyti, tretiems šventinę nuotaiką temdo kitos problemos. Todėl Kalėdos ir laikotarpis iki jų, pasak M. Daugelavičiaus, gali sukelti išties nemalonius jausmus.
„Tikrai yra nemažai žmonių, kuriems Kalėdos nėra smagus periodas. Ypač tiems, kuriems sunku su šeima, kurie turi blogus santykius su artimaisiais… Jiems nėra gera matyti, kaip kiti džiaugiasi, važiuoja į svečius, sėdi prie bendro stalo. Jiems tai tarsi gyvas priekaištas, kad, žmogau, turi problemą su tuo. Ir jie tikrai nelaukia švenčių. <...> Jie pajaučia skaudamą vietą ir jaučiasi nemaloniai“, – paaiškina psichologas.
Tiems, kuriems Kalėdos nėra pats džiugiausias metas, M. Daugelavičius pataria galvoti apie jų dvasinę prasmę.
„Tai artumo, gerumo, atleidimo vienas kitam šventė, kai mes galime pamiršti visas nuoskaudas ir pykčius, susitaikyti, atleisti, suartėti vieni su kitais. <...> Jeigu žmonės tai išnaudoja, tai yra labai geras apsivalymo periodas“, – sako psichologas.
Tai suprasti turėtų ir aplinkiniai. Anot M. Daugelavičiaus, net ir nešvenčiantį Kalėdų žmogų reikėtų pasveikinti, tiesa, tai padaryti santūriau.
„Pasveikinti vis vien reikia, tik galbūt be didelio emocinio krūvio. Negali juoktis žmogui, kuriam liūdna. Jis tai priims kaip pasityčiojimą. Reikia būti adekvačiam – jeigu kitam žmogui šventės yra skaudžios be didelio džiugesio pasveikinti galima. Ir reikia“, – atsako psichologas.
Liūdesys po švenčių – natūralu
Nors šventinis laikotarpis sukelia daugiau emocijų, M. Daugelavičius sako, kad dėl to žmonės nepradeda dažniau vaikščioti pas psichologus. Į terapijas žmonės ateina, kai tam subręsta ir pasiryžta spręsti giliai slypinčias problemas. Tam tikri gyvenimo įvykiai gali paskatinti tai padaryti, bet emocinis švenčių krūvis yra tik išgyvenimų dalis, o ne jų branduolys.
Panašiai galima pasakyti ir laikotarpį po švenčių, kai po Naujųjų metų, pasibaigus vakarėliams ir nukabinus papuošimus, grįžtame į pilką kasdienybę. Kai kurie šį periodą skambiai vadina „pošventine depresija“, tačiau psichologas pabrėžia, kad tai jokiu būdu ne depresija, o natūrali nuotaikų kaita, kurią reikia išgyventi.
„Iš tiesų tai nuotaikos pablogėjimas, kuris yra natūralus. Jeigu yra nuotaikos pakilimas, bus ir nukritimas. Per šventes yra išeiginės, atostogos, bendravimas, dovanos. Visa tai smagu, malonu. Natūralu, kad kai visa tai baigiasi, ateina tam tikra pilkuma: tęsiasi žiema, dar laukia ilgas tamsumos periodas. Grįžtame ir į pilką kasdienybę – vėl reikia dirbti. Visa tai lemia tam tikrą emocinį kritimą, kuris nėra depresija, o natūralios emocijos“, – pažymi M. Daugelavičius.
Vis dėlto šis laikotarpis, kaip ir Adventas, gali būti gera proga apmąstyti sako gyvenimą ir kodėl mes prieš šventes ir/arba po jų jaučiamės nemaloniai.
„Galima pamąstyti apie savo kasdienybę, kodėl ji tokia niūri ir kodėl joje taip mažai džiaugsmo, šviesos. Pagalvoti, kaip gyvenimą padaryti šviesesnį, linksmesnį. Tada tą emocijų kritimą mes išnaudosime geriems tikslams, pasižiūrėdami į savo gyvenimą šiek tiek iš viršaus“, – apibendrina psichologas.
Ką daryti, jei Kalėdų laukimas nedžiugina?
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas paaiškina, kodėl vis daugiau žmonių prieš šventes aplanko liūdesys ir dalijasi patarimais, kaip nepasiduoti slogiai nuotaikai.
„Dažnai pasitaiko, kad šventinio laikotarpio realybė prasilenkia su lūkesčiais. Daug žalos, ypač jauniems ir jautriau į sunkumus žvelgiantiems, žmonėms padaro socialiniai tinklai ir televizija. Ten neretai matome iškreiptą vaizdą – atrodo, kad kiti yra laimingesni, pailsėję, jų namai gražiau papuošti, o artimieji niekada nesiginčija prie šventinio stalo.
O realybėje prieš šventes susiduriame su papildomomis atsakomybės, darbų lavina, susitikimais su žmonėmis, kuriuos nebūtinai norisi matyti. Taip, net nejučiomis lygindami tai, ką matome ekranuose ir ką matome prieš save, jaučiame diskomfortą, nuvertiname save ir savo galimybes, galvodami, kad negalime gyventi ar palepinti šeimos narių tokiomis įspūdingomis dovanomis, kaip kiti“, – sako R. Blynas.
Pasak vaistininko, šiame šventiniame šurmulyje svarbu prisiminti, kad esmė yra visai ne dovanų prabanga ar dydis, o parodomas nuoširdus dėmesys ir artumas. Būtent tam ir reikėtų skirti savo rūpestį ir energiją.
Padės ir režimo laikymasis
Trumpos dienos, saulės, o kartu ir vitamino D, trūkumas slegia dažną, o gruodis taip pat įsuka į darbus, skubėjimą ir dovanų pirkimą, todėl vaistinėje padaugėja pacientų, kurie skundžiasi nuovargiu, o kartu su juo ir dažniau kamuojančiomis ligomis. R. Blynas įvardija, kad norint į kitus metus neperkelti prastos savijautos ir nuovargio, svarbu išgirsti save ir pasirūpinti savo imunine bei nervine sistema. Jaučiant, kad savijauta prastėja, trūksta jėgų, nereikėtų verstis per galvą – verčiau stabtelti ir pailsėti. Taip pat pasirūpinti vitaminų atsargomis.
Anot R. Blyno, stipriai padėsime sau atradę prasmingų veiklų. Tai gali būti savanorystė, kita socialinė veikla, bendravimas draugais, lankymasis įvairiuose, tarp jų ir bendruomenių, renginiuose.
„Kalėdiniu laikotarpiu didesnį dėmesį reikėtų skirti gyvenimo tempo kontrolei – jei jo nesulėtinsime, jaučiama įtampa bei stresas gali atsiliepti ir savijautai. Tinkamai paskirsčius laiką darbui ir poilsiui, daugiau galėsime pabendrauti su mylimais žmonėmis, sustiprinsime tarpusavio santykius, o kartu ir įveiksime slogias nuotaikas. Žinodami, kad turime su kuo pasikalbėti, jausimės gerai ne tik per šventes, bet ir po jų“, – akcentuoja vaistininkas.
Įsivardinkite ir pašalinkite didžiausius dirgiklius
Norint, kad švenčių šurmulys nebekeltų nerimo, o kaip tik – teiktų džiaugsmą, apgalvoti laukiančius iššūkius verta jau dabar: tikrai padės, jei iš anksto suplanuosime, ką veiksime šventiniu laikotarpiu, taip pat jei apmąstysime, kaip nudžiuginti artimiausius žmones.
Derėtų atkreipti dėmesį, ar nėra pasikartojančių dirgiklių, kurie išryškėja šventiniu laikotarpiu. Jei atrandate juos – pravartu keisti dalykus. O jeigu nutiko taip, kad jau šiais metais nenorite švęsti Kalėdų taip, kaip visada, apie tai irgi nereikėtų bijoti pasikalbėti su artimaisiais.
„Jeigu nenorite susitikti su dėdėmis ar tetomis, kurių komentarai nuteiks nemaloniai, pasirinkite šventes sutikti su artimesnių žmonių ratu. Jeigu nuo netinkamų komentarų nesusilaiko ir artimi giminaičiai, pasistenkite jiems mandagiai pasakyti, kad tai jus žeidžia. Svarbiausia yra kalbėtis apie jausmus ir šventes sutikti neįsitempus, o mėgaujantis“, – apibendrina R. Blynas.
Kalėdos be mylimų žmonių – kaip nepalūžti?
Atsisveikinimo namų Kaune „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė pabrėžė, jog tai, kaip švenčiamos gražiausios metų šventės, lemia ne tik bendros, šalyje ar regione vyraujančios tradicijos, bet ir specifiniai papročiai ir ritualai, būdingi kiekvienai šeimai. Pastarieji irgi gali keistis, ypač tuomet, kai šeimoje išgyvenami nemalonūs pokyčiai: artimojo netektis, skyrybos, šeimos narys suserga sunkia liga. Pavyzdžiui, mirus močiutei, per šventes gali trūkti jos tradicinio pyrago, o iširus santuokai, Kalėdos sutinkamos naujuose namuose, neretai – naujame žmonių rate.
„Išgyvenant šiuos pokyčius, paprastai apima liūdesys, mintys, kad šventės nebebus tokios kaip visada, su tokiais pokyčiais yra sunku susitaikyti. Be to, net ir praėjus daugeliui metų, kiekvienos Kalėdos tarsi vėl prikelia kasdienybėje užsimiršusius slogius jausmus, prisiminimus ir tai yra visiškai normalu“, – sakė K. Jancevičiūtė.
Tiems, kurių Kalėdos yra pažymėtos liūdnumo ženklu, specialistė patarė daugiau dėmesio skirti dėkingumo, atlaidumo jausmams, būti atviriems. Pasak K. Jancevičiūtės, apėmus liudesiui, mintyse galima padėkoti už tai, ko mus išmokė prarastas žmogus, prisiminti, ką gero jis mums po savęs paliko. Jeigu artimasis sunkiai serga, jo galima atsiprašyti už nuoskaudas, ryžtis atviram ir nuoširdžiam pokalbiui – kartu su juo pasidžiaugti šia akimirka.
„Taip pat visuomet galima kurti naujas tradicijas: per Kalėdas pagaminti į dausas iškeliavusio artimojo patiekalą, atsiversti nuotraukų albumą, imtis gerų darbų, kuriuos mėgsta ar mėgdavo daryti mylimas žmogus. Iš pažiūros liūdnos situacijos gali įgyti daug šviesių atspalvių, jeigu į jas pažvelgsime kitu kampu, o tai yra iš tiesų svarbu šiuo šventiniu laikotarpiu“, – užbaigė ji.
