Geras humoro jausmas – viena iš labiausiai pastebimų ir dėmesį atkreipiančių žmogaus savybių.
Kaip teigia ilgametis televizijos laidų vedėjas, buvęs Seimo narys ir Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas humoras apskritai yra tai, kas labiausiai atskiria žmones nuo gyvūnų.
„Humoras kiekvienam sveikam žmogui yra būtinas ir reikalingas. <...> žmogus apskritai tikriausiai labiausiai ir skiriasi nuo kitų gyvūnų, kad sugeba juokauti ir yra vienintelis gyvūnas sugebantis juokauti“, – sako A. Valinskas.
Neretai, norėdami susitapatinti su žmonėmis, pajuokauti mėgina ir politikai, kurie dalyvauja įvairiose humoro laidose, juokauja atsakinėdami į klausimus ar kaip nors kitaip mėgina atskleisti savo juokingąją pusę.
Deja, tačiau ne visada tokie politikų mėginimai juokauti būna sėkmingi. Štai ne per seniausiai liberalas E. Gentvilas juokaudamas pareiškė, kad pakeltas Seimo narių atlyginimas įspūdį gali sukelti tik valkatoms.
A. Valinsko teigimu, šis E. Gentvilo pasisakymas buvo puikus pavyzdys, kai mėgindami parodyti savo humoro jausmą politikai peržengia padorumo ribas ir vadinamąsias „raudonąsias linijas“.
„Net ir profesionalūs humoristai kartais prašauna pro šalį, ypač improvizuodami. Ir šitoj vietoj, manau, kad Eugenijus Gentvilas, tikrai jau patyręs politikas, n metų dirbęs Seime ir ne tik. Jis labai smarkiai prašovė pro šalį ir tai supratęs iš karto atsiprašė. Tai čia yra akivaizdus pavyzdys, ko ir kaip negalima daryti“, – sako A. Valinskas.
Tam tikrais klausimais juokauti nederėtų
Televizijos laidų vedėjas taip pat pabrėžia, kad juokaudami politikai juokelius turi išlaikyti pagarbos rėmuose. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad humoras gali būti aštresnis, kai jis yra nukreiptas į kitus politikus, bet ne į visuomenės socialines grupes.
„Humoras negali būt įžeidus. Gali kartais būti pajuokaujama toks ant ribos pasakymas, bet tai gali būti skirta asmeniškai kažkuriam politikui tiesiai, bet negali būti skiriama kažkokiai visuomenės socialinei grupei. <...> Kai politikai juokauja asmeniškai vienas apie kitą, tai tos ribos yra didesnės ir nėra to jautrumo socialinio. O čia (Eugenijaus Gentvilo pasisakymas – tv3.lt) yra iš tiesų labai jautri riba“, – tvirtina A. Valinskas.
Be to, televizijos laidų vedėjo teigimu, tinkamas pajuokavimas „visada yra vietoj“. Visgi jis priduria, kad politikai, skirtingai nei humoristai, privalo jausti ribas juokaudami, o apie tam tikras temas nederėtų juokauti apskritai.
„Kai mes kalbame apie ne tik socialiai jautrius dalykus, bet apie skaudžius, kai mes kalbam apie tą patį karą Ukrainoje, kai mes kalbam apie savižudybes, suicidų problemą, tai čia toks jau turi būti vidinis jautrumas“, – sako A. Valinskas.
„Tai ką gali daryt humoristai, ypač kurie juokauja juodai, tai ten, ko gero, nelabai ir yra ribų, o politikai turi jas jausti. Ir apie socialiai skausmingus klausimus, netektis juokauti vis dėlto nereikėtų“, – prideda jis.
Tiesa, televizijos laidų vedėjas teigia, kad nors E. Gentvilo atvejis ir yra pats naujausias, pasitaiko ir daugiau atvejų, kai politikai netinkamai pajuokauja.
„Labai dažnai pastaruoju metu įvairiomis temomis bando juokauti Remigijus Žemaitaitis ir matome, kas iš to išeina. Tai šitoj vietoj ko gero, kad norint pasakyt kažką protingo arba kažką juokingo, reikia vienodai pasverti“, – sako A. Valinskas.
Svarbi saviirefleksija
A. Valinskas pasakoja ir pats atsimenantis vieną atvejį, kuomet rašydamas scenarijų politinės satyros humoro laidai „Dviračio šou“ teko išimti vieną „žinią“ dėl jos turinio.
„Vytautas Šerėnas, amžiną atilsį, jau buvo įskaitęs tos žinios pristatymą ir po to mes ją iškirpom. Aš negaliu pasakyti jos dabar, nes ji tikrai būtų sukėlusi labai didelę įtampą ir lig šiol matyt buvusią ir likusią tarp Lietuvos ir Izraelio, bet kažkas mums šovė į galvą, kad gal mes nedėkime šito pokšto“, – pasakoja A. Valinskas.
Todėl, anot A. Valinsko, politikai visuomet turi išlaikyti savikontrolę ir prieš ką nors sakydami, gerai pagalvoti.
„Savirefleksija ir toks vidinis cenzorius, jisai turi būti įsijungęs visuomet, nes prašaut pro šalį yra labai lengva, atitaisyt būna labai labai sunku. Po to aš, jau kai dirbau Seimo pirmininku, papasakojau tą istoriją Emanueliui Zingeriui. Aišku, jisai pasijuokė iš to atvejo, bet sakė „jo, šito gerai, kad neišleidote į eterį“, – atsimena televizijos laidų vedėjas.
E. Gentvilas po savo pasisakymo atsiprašė
Liberalas Eugenijus Gentvilas atsiprašė už savo pareiškimą, jog per daugiau nei 15 metų įvykęs Seimo narių atlyginimų kėlimas įspūdį gali daryti tik valkatoms. Politikas sako nieko nenorėjęs įžeisti.
„Suprantu, kad tokia fraze galėjau užgauti daugybę žmonių, ypač gaunančių mažiausias pajamas. Todėl be jokių išlygų visų atsiprašau“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienio vakarą rašė parlamentaras.
„Juokauti mėgstu, bet suprantu, kaip tai rizikinga ir ne visada pavyksta. (...) Net ir iš konteksto paimta frazė gali būti įžeidžianti. Tad mokausi iš savo klaidų ir dar kartą atsiprašau visų užgautų žmonių“, – rašė Seimo narys.
Ketvirtadienio vakarą LNK televizijos reportaže apie padidėjusius Seimo narių atlyginimus, E. Gentvilas teigė, kad parlamentarų darbo užmokestis nesikeitė nuo pat krizės – 2008-ųjų.
„Šios algos buvo neadekvačios. Tai buvo atlyginimai arti 2000 eurų – gaudavo 7000 litų. Po to susimažino iki 5500, dabar čia per visokias minimalias kompensacijas 2100 eurų. Valkatoms galbūt atrodo, kad tai labai daug“, – E. Gentvilą cituoja lnk.lt.
ELTA primena, kad sprendimas kelti naujai išrinktų parlamentarų algas buvo priimtas šios Seimo kadencijos metu.
Paprasto Seimo nario atlyginimas, kuris šiuo metu siekia 3 608,4 eurų neatskaičius mokesčių, didės iki 6 248,9 eurų prieš mokesčius. Tuo metu Seimo komitetų pirmininkų atlyginimas didės nuo 4 036,2 iki 7 141,6 eurų neatskaičius mokesčių.
Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir parlamento vadovybei. Seimo pirmininko atlyginimas augs nuo 4 798,8 eurų iki 8 748,46 eurų neatskaičius mokesčių. Savo ruožtu pirmasis Seimo vicepirmininkas, šiuo metu „ant popieriaus“ gaunantis 4 315,2 eurų, gaus 7 677,22 eurų iki mokesčių siekiantį atlyginimą.
Tuo metu kitų Seimo pirmininkų pavaduotojų ir opozicijos lyderio darbo užmokestis sieks 7 498,68 eurų (šiuo metu 4 166,40 eurų prieš mokesčius).
Didės ir Seimo frakcijų seniūnų algos. Pavyzdžiui, daugiau kaip 40 parlamentarų turinčių frakcijų vadovai gaus 7 320,14 eurų „ant popieriaus“ (šiuo metu 4 073,4 eurų), o mažiausių frakcijų, kurias sudaro nuo 7 iki 10 narių, seniūnai – 6 605,98 eurų iki mokesčių (šiuo metu 3 720 eurų).
Naujiesiems Seimo nariams priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nebebus mokamas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
