Išeivijos atstovai atvirai pripažįsta, kad kadenciją baigiantis Seimas jiems daug žadėjo, tačiau toli gražu ne viską ištesėjo.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad šiandien Vilniuje, parlamento rūmuose, prasideda Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai. Visą savaitę truksiančio renginio darbotvarkė gana intensyvi. Be pilietybės reikalų, planuojama aptarti užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių dalyvavimą artėjančiuose Seimo rinkimuose, pasitarti, kaip sumažinti biurokratizmą mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse bei išsaugoti kultūros paveldo vertybes. Vienas posėdis bus skirtas ekonominės migracijos reikalams gvildenti, tradiciškai nebus pamirštos ir lietuviškų mokyklų bei Lietuvos televizijos transliavimo į užsienį problemos.
Du kartus per metus - pavasarį ir rudenį rengiami Seimo ir PLB komisijos posėdžiai šios kadencijos parlamentarams bus paskutiniai.
Kaip sekėsi bendradarbiauti su dabartiniu Seimu, ar išeivijai duoti politikų pažadai buvo ištesėti, LŽ paprašė papasakoti PLB valdybos pirmininkę Reginą Narušienę.
- Greičiausiai nesuklysiu sakydama, kad ir šįkart svarbiausia posėdžių tema taps pilietybės reikalai. Jūs buvote Seimo darbo grupės, parengusios naująjį Pilietybės įstatymo variantą, narė.
Ar galima teigti, jog pagrindinis nesutarimas kilo dėl to, kad pagal projektą į dvigubą pilietybę, be kelių numatytų išimčių, galės pretenduoti tik Europos Sąjungos valstybėse gyvenantys lietuviai, o tie, kurie įsikūrę NATO šalyse, liks už borto?
- Ir ne tik tie. Lietuvos pilietybės negalės išsaugoti ir į Australiją, Kanadą, Šveicariją, Norvegiją, Japoniją, Pietų Ameriką bei kitas šalis išvykę gyventi asmenys. Mūsų Konstitucija netoleruoja jokios diskriminacijos, vadinasi, įstatymai visiems lietuvių kilmės asmenims turi suteikti galimybę įgyti Lietuvos pilietybę.
Jau seniai akcentuoju, kad mes, lietuvių kilmės asmenys, turime prigimtinę teisę į pilietybę. Ir tai taikoma visoms šalims, kur gyvena išeivija. Negalima pamiršti, kad Lietuva yra ne pilietinė, o tautinė valstybė. Deja, į šį principą neatsižvelgė Konstitucinis Teismas, iki retų atvejų apribojęs dvigubą pilietybę.
Jei lengva ranka pradėsime nurašinėti lietuvių kilmės žmones, laikui bėgant prarasime savo tautinį identitetą ir net savo valstybę. Beveik visos šalys rūpinasi savo diasporomis, suteikia joms daug didesnių privilegijų nei svetimtaučiams. Laikas Lietuvai tą suprasti. Todėl įtraukti dar ir NATO valstybes neužtenka - pasaulyje yra kur kas daugiau lietuvių kilmės asmenų, norinčių išlaikyti ryšį su tėvyne.
- Tai ką dabar reikėtų daryti su naujuoju įstatymo projektu - taisyti ar atmesti?
- Į įstatymą būtina įrašyti nuostatą apie prigimtinę lietuvių kilmės žmonių teisę į pilietybę. Ir tik įteisinus šį principą galima galvoti apie kažkokius apribojimus. Seimo nario Andriaus Kubiliaus projekte šie svarbūs momentai numatyti, galima būtų jį svarstyti. O naująjį įstatymą reikia gerokai patikslinti.
- Ar turite vilčių, kad šios kadencijos Seimas dar spės priimti naująjį Pilietybės įstatymą?
- Jo pareiga tą padaryti. Jei Seimo nariai vis dėlto nenorės šios problemos spręsti, Lietuvai padarys didelę žalą. Kol naujasis Seimas pradės dirbti, susiorientuos, supras, kas yra kas, praeis metai. Žmonės dar labiau nusivils, nutols nuo Lietuvos. Atitaisyti tokią žalą nebus lengva, o gal ir neįmanoma.
- Pakalbėkime ir apie kitus klausimus, įrašytus į Seimo ir PLB komisijos darbotvarkę. Ketinate aptarti, kaip sudaryti geresnes sąlygas tautiečiams dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose?
- Daugelis nusivylę esama tvarka, pagal kurią visų užsienyje gyvenančių piliečių balsai atitenka vienai rinkimų apygardai. Todėl daugelis apskritai neina balsuoti. Be to, ir sąlygos balsuoti sudėtingos. Įsivaizduokite, kokie atstumai iki atstovybės ar konsulato Amerikoje, Australijoje? Milžiniški! Važiuoti balsuoti užima daug laiko. Reikia visą tą procesą palengvinti. Ir, žinoma, mums reikėtų daugiau nei vienos rinkimų apygardos.
- Ketinate kalbėtis ir apie Lietuvos diplomatinėse atstovybėse klestintį biurokratizmą?
- Labai dažnai atstovybėse ir konsulatuose dirba nelabai pasirengę su visuomene dirbti žmonės, nesuprantantys mūsų poreikių. Kaip ir iš tos šalies, kurioje gyvename, tarnybų, taip ir iš Lietuvos atstovybių, mes tikimės, kad jos dirbtų ne formaliai, o nuoširdžiai atliktų savo pareigą. Kai reikia, tegul dirba savaitgaliais, vakarais, žiūri naudos ne sau, o Lietuvai. Dabar dažnai prioritetai - visai kiti.
Kitaip sakant, būtina, kad žmonės, atvažiuojantys dirbti į užsienio atstovybes, dirbtų būtent mums. Tad keisti požiūrį į pareigą tiesiog reikia.
- O kaip Lietuvos politikai atrodo iš už Atlanto, ar išeivija mato, už ką per rinkimus galėtų atiduoti savo balsus?
- Lietuvos politinis gyvenimas atrodo nekaip - šalis pasimetusi, be to, panašu, nori atsikratyti savo piliečių užsienyje. Jaučiamas nusivylimas, kad Lietuva neina į priekį. Kartu matome, ko siekia Rusija. Laikai labai pavojingi ir mes jaudinamės, nežinodami, ar Lietuva yra pasirengusi apsiginti. Mums taip pat rūpi, ar ji įžvelgia tokį pavojų.
O rinkimų rezultatus prognozuoti dar per anksti, kol kas nežinome kandidatų pavardžių, ko jie sieks, ką ketina nuveikti.
- Paskutinį kartą posėdžiausite su šios kadencijos parlamentarais. Kaip sekėsi PLB su jais bendradarbiauti?
- Seimo ir PLB komisijos nariai dirbo darniai ir gana vieningai. Pati komisijos idėja yra puiki. Vis dėlto ganėtinai dažnai tekdavo nusivilti, nes nemažai labai svarbių išeivijai projektų buvo vilkinami, o kai kurie taip ir liko nerealizuoti. Žinoma, tai ne komisijos, o viso Seimo atsakomybė. Dar turiu vilčių, kad iki kadencijos pabaigos kai kurias problemas pavyks išspręsti.
Raimonda Ramelienė
