Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, per keturias išankstinio balsavimo dienas savo valią Seimo rinkimuose pareiškė 178 tūkst. 145 arba 7,39 proc. visų rinkėjų. Prieš ketverius metus jų buvo dvigubai mažiau – 3,49 proc. arba 87 tūkst. 59 rinkėjai.
Visgi, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas ragina per daug nedžiūgauti ir į dabartinius rezultatus žiūrėti kritiškai.
„Didesnis išankstinis aktyvumas nebūtinai reiškia, kad ir bendras aktyvumas bus tokiomis pat proporcijomis didesnis. Tiesiog dalis žmonių renkasi kitokį balsavimo būdą.
Nemažai lemia dabartinė situacija su įvairiais viruso apribojimais. Matyt, žmonės baiminasi, kad sekmadienį gali būti dar didesnės eilės, dėl visų ribojimų, atstumų. Žmonės renkasi kitą laiką, kada įsivaizduoja, kad gali būti patogiau“, – aiškina politologas.
Aktyvumo trūkumas išankstiniame balsavime dar nėra galutinis
Šiais metais pačios aktyviausios buvo didmiesčių apygardos – Vilniaus-Antakalnio (14,05 proc.), Senamiesčio-Žvėryno (13,57 proc.), Kauno Centro-Žaliakalnio (11,95 proc.). Ten balsuojančių susirinko kone dvigubai daugiau nei rodo bendras šalies vidurkis.
Šioms apygardoms nenusileido ir didžioji dalis mažesnių šalies miestų ir miestelių, tačiau kai kurie Vilniaus rajonai visgi neįstengė peržengti 7 proc. aktyvumo ribos.
Štai, pavyzdžiui, Naujosios Vilnios apygardoje aktyvumas siekė vos 4,17 proc. Trakų-Vievio 5,07 proc., o Nemenčinės 6,4 proc.. Iki šalies vidurkio šiek tiek pritrūko ir Šalčininkų-Vilniaus apygardai (7,06 proc.)
T. Janeliūno nuomone, tokios atskirties tarp rajonų ir didmiesčio priežastis yra paprasta – gyventojų demografijos skirtumai ir balsavimo punktų prieinamumas.
„Didžiuosiuose miestuose, Vilniuje tarkime, natūralu, kad žmonės labiau domisi rinkimais ir žino apie tas galimybes, kur galima iš anksto balsuoti. Daug žmonių, kurie yra registruoti ne Vilniuje, tad ir tos eilės susidaro nemažos“, – išankstinio balsavimo aktyvumą komentuoja politikos mokslų profesorius.
T. Janeliūnas taip pat sako, kad šie skaičiai gali visiškai apsiversti sekmadienį.
„Mažesniuose miestuose gali būti inercija – žmonės įsivaizduoja, kad visada dalyvaudavo sekmadienį, kada yra rinkimai. Jie turi įpročius, tad kam tuos įpročius keisti.
Jeigu pasižiūrėtume į praėjusių rinkimų skaičius minėtose apygardose, tikriausiai nerasime kažkokių didelių pokyčių“.
Patikrinus tų pačių apygardų 2016 m. Seimo rinkimų pirmojo turo išankstinio balsavimo rezultatus galima pastebėti, jog nors kai kur skaičiai keliomis procentinėmis dalimis krito, kitur aktyvumas buvo dar mažesnis nei šiemet.
„Aš labai abejoju ar sekmadienį bus ryškus padidėjimas balsuojančių žmonių. Ta riba, apie 50-55 proc. visada atsiranda mūsų rinkimuose. Abejočiau, kad šiemet pavyks ją peržengti.
Ypač kai šiais metais nėra nei jokių papildomų referendumų, nei kitų iniciatyvų, kurios galėtų aktyvinti žmones, tad didžioji dalis tų, kurie galėjo prabalsuoti, tą jau padarė“, – savo prognozes dėl pagrindinio balsavimo išsako politologas.
Jei aktyvumas nesikeis, rinkimai sėkmingai baigtis gali ne visiems
Nemaža dalis mažo išankstinio balsavimo aktyvumo sulaukusių apygardų jau ne vienerius metus turi tuose regionuose „nusistovėjusias“ partijas, ar pavienius kandidatus.
Būtent Vilniaus rajono apygardose dalį metų vairą laiko būtent Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir jų atstovai, o jų pagrindinis elektoratas – vietos lenkų tautinės mažumos atstovai.
T. Janeliūno teigimu, kai kuriose apygardose mažas aktyvumas tokioms partijoms kaip LLRA gali reikšti gana nesėkmingą finišą rinkimuose.
„Ypač Lietuvos lenkų dominuojamuose rajonuose. Jeigu aktyvumas nebus didelis, jie kaip tik rizikuoja nesurinkti pakankamai balsų, kad galėtų turėti tą pakankamą 5 proc. balsų skaičių ir patekti į Seimą. Jiems tai yra bloga žinia.
Čia yra turbūt esminis poveikis, kalbant apie tokias specifines partijas. Kitoms tikrai nėra labai didelio skirtumo, koks tas galutinis aktyvumas“, – tv3.lt pasakoja politologas.
Pasak eksperto, daugelis didžiųjų partijų turi savo ištikimus rinkėjus, kai kurios siekia didesnio aktyvumo tam, kad galėtų „pasivogti“ tuos, kurie balsuoja ne visada arba dažniausiai yra neapsisprendę.
Daugiausia problemų, jo nuomone, gali turėti mažesnės, į specifines žmonių grupes orientuotos partijos.
Paklaustas apie tai, ar kai kurių Vilniaus rajono apygardų mažą aktyvumą išankstiniame balsavime galėjo lemti socialiniuose tinkluose vedamas judėjimas, skatinant žmones nebalsuoti už LLRA, T. Janeliūnas atsako, kad tikimybė yra, tačiau spėlioti dar per anksti:
„Tai iš tikro yra kažkas naujo Lietuvos rinkimų kampanijoje, kai iš esmės ne politinė jėga ar partija turi tokį aiškų taikinį. Man pačiam labai įdomu bus stebėti, kokį poveikį tai galės padaryti.
Kol kas prognozuoti nieko nesiryžtu, nes kol kas nėra kaip tai įvertinti. Manau tik patys rinkimų rezultatai galės parodyti, kur kas įsitraukė į tokią akciją, ar, pavyzdžiui, padidėjo sugadintų biuletenių skaičius, lyginant su įprastais rinkimais“.
Šiais metais Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
