Tiriant prie Škotijos krantų esančios Orknio salos kapavietes, mokslininkai rado įrodymų, kad prieš palaidodami savo protėvius masinėse kapavietėse, neolitiniai salos gyventojai nuo palaikų nuplėšdavo visą mėsą, ir sukapotus jų kaulus sumaišydavo su kitų bendruomenės narių skeletų liekanomis.
Šių klaikių ritualų tyrimą atliko dr. Rebecca Crozier iš Filipinų universiteto, o jo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Archaeological Science“.
Archeologai iš naujo išanalizavo daugiau nei 12 275 kaulų fragmentų iš dviejų skirtingų kapaviečių, kur žmonės buvo laidojami neolito laikotarpiu – maždaug 4000–2400 metų prieš mūsų erą.
Ankstesnio šių kaulų tyrimo išvadose teigiama, kad kaulai buvo deginami arba užkasami, kol suirdavo visi minkštieji audiniai. Tačiau, ant kaulų aptiktusi maždaug 40 įdubimų, 19 kapojimo žymių ir tris įbrėžimų žymes, dr. R. Crozier tiki, kad jų ritualai buvo daug žiauresni, o kūnai būdavo kapojami. Kūnus supjausčius, jie būdavo sumaišomi su kitais palaikais vienoje masinėje kapavietėje.
Tačiau kodėl žmonės taip elgėsi su savo artimųjų ar bendruomenės narių palaikais?
Dr. R. Cozier mano, kad tai buvo: „Priklausymo bendriems protėviams išraiška.“ Mokslininkė tiki, kad tokia praktika susiedavo individą su visa bendruomene.
Panašu, kad mėsa nuo kūno būdavo nuplėšiama norint užtikrinti, kad visi kūnai būtų panašiai suirę. Tyrime aiškinama: „Irimo procesą gali veikti įvairios aplinkybės, nuo mirties būdo, iki metų laiko. Todėl mirtis, o tiksliau kūno irimas, būtų tapęs rimtu iššūkiu neolitinių salos gyventojų gebėjimui struktūruoti savo pasaulį.“
Orknio salos yra tikras lobynas archeologams, kurie nori geriau pažinti ankstyvųjų Britanijos salų gyventojų buitį. Salyne yra aptiktos 72 kapavietės, kai kurioms jų yra daugiau nei 5500 metų. Tarp daugybės senovinių įdomybių yra ir „Brodgaro žiedas“ – 104 metrų skersmens akmeninių megalitų ratas, kuris, manoma, buvo pastatytas maždaug 2500 metų prieš mūsų erą.
Panašu, kad neolitiniai Orknio salos gyventojai nebuvo vieninteliai britai, darę keistus dalykus su savo mirusiais protėviais. Kiti tyrimai parodė, kad senovės Škotijos salų gyventojai palaikus išrūkydavo, juos susmulkindavo ir tuomet vėl sulopydavo, tik naudodami skirtingų žmonių kūno dalis.
