Skylantys namo pamatai sodybos šeimininkų negąsdino, kol namo nesupurtė besikartojantis dundesys.
Valdiškų kabinetų duris varstyti Stasė Briedienė yra priversta dėl dieną ir naktį neapleidžiančios baimės, jog su šeima gali atsidurti prasivėrusios žemės nasruose. Pabiržės seniūnijoje, Naciūnuose, su šeima gyvenanti 47 – erių metų moteris į redakciją kreipėsi apėjusi, anot jos, visas įmanomas instancijas. Toje, kuri turi būti arčiausiai žmonių ir vadinasi savivaldybe, S. Briedienė sako susidūrusi su melu ir nepagarbiu elgesiu.
Gąsdinantis dundesys po namu
Į šalia Pabiržės esantį vienkiemį iš pradžių veda žvyruotas keliukas, prie kurio veriasi gąsdinanti duobė. Keliuku kasdien važiuoja gražios sodybos šeimininkai, pas juos besilankantys žmonės, atvyksta ir atliekų konteinerius išgabenančios įmonės automobiliai. Didėjanti duobė pažymėta atšvaitu, tačiau ir jis gali nugarmėti į žemės gelmes. Žvyrkelis - tik mažytė atkarpa į S. Briedienės namus vedančio kelio. Naciūnų vienkiemį tegalima pasiekti duobėtais lauko keliukais, kuriuos šeima įveikia pėsčiomis arba dviračiais. Tačiau Briedžiams didysis galvos skausmas yra ne kelias, o besikartojantis stiprus dundesys po namu.
Gąsdinančius garsus pirmą kartą išgirdo jos vyras Rimantas Briedis. Tai buvo sausio mėnesį. Pabiržės pagrindinėje mokykloje valytoja dirbanti S. Briedienė tuo metu gulėjo ligoninėje po stuburo operacijos. Pati moteris nerimą sukėlusius garsus išgirdo rugpjūčio mėnesį. Pasak S. Briedienės, dundesys medinį namą supurtė keturis kartus. Vyras išsitarė ir apie sausio mėnesį patirtą reiškinį. Tuomet ir atsirado baimė bei suvokimas, ką reiškia gyventi aktyvaus karsto zonoje.
Vienkiemyje esantį medinį namuką šeimai nupirko S. Briedienės motina. Prieš septynerius metus sodyboje apsigyvenusi šeima nekreipė dėmesio į už kelių metrų nuo namo verandos esančią duobę. Ją užpylė žemėmis, net negalvodami apie smegduobių grėsmę. Netoli namų – senos smegduobės, apie kurias moteris taip pat sako net nežinojusi. Tik pajutusi atsiverti galinčios žemės grėsmę S. Briedienė susipažino su planais, kuriuose pažymėtos įgriuvos.
Paaiškėjo, kad šalia namų esantis išlakus beržynas auga ne karo laikų duobėje, o smegduobėje. „Baisu gyventi ir penktokę dukrą namie vieną palikti baugu, nes ji vis klausinėja, ar nenugarmėsime į prarają“, - kalbėjo moteris. Ji rodė besiplečiantį skilimą miegamojo kambario sienoje. Ėmė drėkti dalis kambario, netikėtai sušlapo vienoje pusėje stovintys baldai.
Viltis, kad smegduobės pavojaus grėsmę ištirs geologai, sudužo po paskutinio jos susitikimo su Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu Džėja.
Geologai ir V. Džėja situaciją regi skirtingai
„Aš nebetikiu tuo, ką jis man sako“, - kalbėjo moteris, įžeista ne tik to, ką išgirdo iš savivaldybės administracijos direktoriaus V. Džėjos, bet ir familiarumo. „O kodėl aš tau turėčiau skirti tą gręžinį?“ – tokius žodžius sako išgirdusi S. Briedienė, kai antrą kartą apsilankė pas direktorių V. Džėją. Tai, pasak moters, jai prilygę trenksmui mazgote per veidą. Juolab kad pirmojo susitikimo metu direktorius moteriai buvo žadėjęs, kad bus rasta pinigų geologiniam tyrimui.
S. Briedienė į savivaldybę kreipėsi jau po apsilankymo pas regioninio parko direktorių Kęstutį Baroną. Jis pats skambinęs į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl geologinių tyrimų galimybės. S. Briedienei buvo patarta apie situaciją informuoti savivaldybę. Moteris tą ir padariusi. Netrukus ji gavo rugsėjo 2 dieną savivaldybėje suguldytą raštą, kad prašymas nustatyti pavojingumo lygį perduotas Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyriui.
Spalio 14 dieną į Naciūnus atvyko geologai. Jie Briedžių sodyboje lankėsi du kartus ir netoli namo rankiniu būdu padarė du gręžinius bei atliko vadinamuosius elektotomografinius tyrimus. „Pažymime, kad geologinė situacija šiame sklype yra potencialiai pavojinga naujų karstinių įgriuvų susidarymo atžvilgiu ir gyventojų saugumas sietinas su padidinta rizika“, - Biržų rajono savivaldybės administracijai lapkričio 13 dieną rašo Geologijos tarnyba.
Tą, kas parašyta, „Šiaurės rytams“ patvirtino ir Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vadovas Vidas Mikulėnas. Sykiu jis akcentavo, kad pakankamai pagrįstam geofizinių tyrimų duomenų vertinimui būtina atlikti mažiausiai vieną tiriamąjį gręžinį ir jame atlikti inžinerinius bei geotechninius tyrimus. Tą padaryti gali įmonės, turinčios leidimus tyrinėti žemės gelmes. Du gręžiniai galintys kainuoti iki 10 tūkstančių litų. Kaina priklauso nuo savivaldybės atlikto viešojo pirkimo. „Dundesys, nors jis gali būti nebūtinai tiesiai po namu, yra pavojaus požymis“, – teigė geologas V. Mikulėnas.
Žodinis komisijos vertinimas - lyg nuosprendis
Kitaip negu geologai situaciją regi Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Džėja. „Jokio pavojaus nėra“, - tvirtino jis S. Briedienei korespondentės ir administracijos darbuotojų akivaizdoje. Tokią išvadą direktorius teigė padaręs po to, kai Naciūnų kaimo sodyboje apsilankė komisija. „Ekologas Vytautas Zurba ir Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė“, - įvardijo direktorius komisijos sudėtį. Ekologas direktorių žodžiu informavęs, kad jokio pavojaus neregėjęs.
Tokios žinios priblokšta S. Briedienė tvirtino, kad jos sodyboje V. Zurba matęs skylančius namo pamatus ir kalbėjęs visai kitaip. Jis moteriai esą sakęs, kad pavojus yra, tačiau tą tyrimais patvirtinus ir skyrus pinigų iškėlimui į kitą vietą namus reikės nugriauti. „Aš jam sakiau, kad pasiruošusi nugriauti, jeigu tik paaiškės, kad namui ir mums gresia pavojus“, - pasakojo S. Briedienė.
„Iš akies pažiūrėjus jokių pavojaus požymių nėra, o pamatų skilimas dar nieko neparodo. Skyla ne vieno namo pamatai. Be tyrimų nieko negalima pasakyti“, - tikino „Šiaurės rytų“ kalbintas savivaldybės specialistas V. Zurba. Jo manymu, perkant namą žmonėms reikėjo geriau apsižiūrėti ir vertinti riziką.
Finansavimo ieškojo žodžiais?
Jokių tyrimų Naciūnuose nebus, nes nėra pinigų. Tą S. Briedienė išgirdo iš savivaldybės administracijos direktoriaus V. Džėjos. Moteriai jis esą tvirtino, jog tyrimas gali kainuoti net apie 54 tūkstančius litų, o tokios sumos savivaldybė neturi.
Direktorius tikino S. Briedienę, jog ieškodamas pinigų tyrimui jis išnaudojo visas galimybes, tačiau finansavimo niekas nežadėjo.
„Aš tada V. Džėjos klausiau, kur jis skambino, prašiau telefonų numerių, kad pati galėčiau pakalbėti ir pasakyti, kam būtini pinigai“, - pasakojo S. Briedienė. Tada iš direktoriaus ji sako išgirdusi atsakymą, kad pinigų jis ieškojęs ne telefonais, o raštais.
Raštų direktorius nerodęs, tik patikinęs, kad esą nieko daugiau nebereikia daryti. Sakė renkantis kažkokius popierius ir kviečiantis ekologą V. Zurbą. Tai, anot moters, buvo lapkričio 25 dieną. „Man pasakė, kad tų raštų jau visur daug ir užtektinai parašyta, o atsakymai į juos gali ateiti po 14 dienų. Tačiau aš kažkodėl netikiu, kad jis rašė. Nebegaliu tikėti, kol tų raštų nepamatysiu“, - kalbėjo S. Briedienė žurnalistei ir prašė ją palydėti pas savivaldybės administracijos vadovą. Sykį jau su palyda pas direktorių ėjusi S. Briedienė sakė nebedrįstanti su V. Džėja kalbėtis be liudininkų.
Apsilankius direktoriaus V. Džėjos kabinete paaiškėjo, kad finansavimo jis bandė ieškoti vieninteliu būdu. Telefonu paskambino į Panevėžio apskrities Priešgaisrinės valdybos Civilinės saugos skyrių ir išgirdo, kad pinigų nėra.
Anksčiau moteriškei esą apie 54 tūkstančių litų sumą kalbėjęs direktorius V. Džėja korespondentei ir dviem administracijos darbuotojams girdint įvardijo kitą sumą. Sakė, kad gręžiniams gali prireikti nuo 5 iki 10 tūkstančių litų. Pasiteiravus, ar dėl galimybės skirti tyrimui tuos tūkstančius litų nebuvo galima kreiptis į rajono savivaldybės tarybą, direktorius neatsakė nieko konkretaus.
Pokalbio metu supratusią, kad veltui tikėjo rajono valdžios pažadais, moterį užplūdo emocijos. „Pasirodo, kad direktorius man melavo dėl tų raštų, kuriuos sakė išsiuntęs dėl finansavimo. Tai argi gali taip elgtis savivaldybės darbuotojams vadovaujantis žmogus? Ko jis vertas, jeigu meluoja ir dar supykęs drįsta „tujinti“?“ – karščiavosi moteris. Ją ypač įžeidė direktoriaus įtarimas, kad ji pati neva kažką susitarusi su Geologijos tarnyba.
„Argi aš galėčiau tartis tokiu lygiu? Kaip tokia mintis gali šauti?“ - kalbėjo neįtikėtinų dalykų rajono valdžios kabinete patyrusi Naciūnų kaimo gyventoja. Po apsilankymo pas administracijos direktorių S. Briedienė pasuko ieškoti tarybos narių pagalbos. Pirmiausiai kreipėsi į Nijolę Šatienę.
Be apskrities valdžios savivaldybė neveiksni?
Direktorius V. Džėja korespondentei ir S. Briedienei parodė Biržų rajono savivaldybės mero raštą, skirtą Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Aplinkos ministerijai ir Seimo nariui Aleksandrui Zeltiniui. Kaip ir tikėtasi, raštas sukurtas jau po S. Briedienės paskutinio apsilankymo savivaldybėje. Moteris pas direktorių buvo lapkričio 25 dieną, o raštas parengtas lapkričio 26-ąją.
Nors anksčiau veikusios apskričių administracijos sulaukdavo daug kritikos, pasirodo, kad be jų rajono savivaldybė nebesugeba spręsti problemų.
„Panevėžio apskrities viršininko administracijos darbo grupė operatyviai sprendė iškilusias problemas karsto regione. Nelikus apskričių, nutrūko darbas grupėje. Dėl to susikaupė daug problemų“, - rašo Biržų rajono merė Irutė Varzienė laiške Seimui, Vyriausybei ir parlamentarui A. Zeltiniui.
Rašte neminima konkreti bėdoje atsidūrusios šeimos situacija, o abstrakčiai išdėstyta bendra, rūpestį dėl smegduobių kelianti Biržų krašto situacija. Kadangi savivaldybė finansiškai yra nepajėgi apmokėti geologinių tyrimų, prašoma inicijuoti fondo sukūrimą karsto regiono reiškinių padariniams likviduoti ir finansuoti. Fondo lėšos būtų skirtos gyventojų perkėlimui iš pavojingų zonų, kompensuoti geologinių tyrimų ir iš dalies nekilnojamojo turto bei gyvybės išlaidas.
Ar šis pagaliau parengtas kreipimasis yra tas šiaudas, į kurį rajono valdžia siūlo kabintis realaus pavojaus ženklus juntančiai šeimai?
Alfreda Gudienė
