Užvakar Naujojoje Akmenėje į šiukšlių konteinerį išmestus ir jau atšalusius keturis šunyčius radusi Vilma su kaimyne Jovita atgaivino.
Jovita, sužinojusi, kad atvykęs gyvūnų paimti jų surinkimu užsiimančios bendrovės darbininkas pasirengęs visus keturis „užmigdyti“, nusprendė keturkojus užauginti.
Respublikos gatvės 9 namo gyventoja rytą eidama pro kieme esančius konteinerius viename išgirdo neįprastą gyvūno inkštimą.
Pamanė, gal koks kačiukas negali išlipti. Moteris sustojo pažiūrėti. Pamatė beropojantį mažučiuką juodą šunytį.
Greta esantis maišelis su užrašu „Maxima“ neįprastai judėjo. Jame buvo dar trys šuniukai – tokios pat spalvos ir dydžio.
Visi keturi šlaputėliai. Moteris suprato, kad jie neseniai išvydo pasaulį, o šeimininkai jų atsikratė, išmetę į šiukšlių konteinerį.
Moteris nusprendė gelbėti gyvūnus. Paskambino pagalbos telefonu į policiją. Patarta kreiptis į gyvūnų globos draugiją.
Tačiau vėliau pažadėta, kad policijos pareigūnams bus pranešta.
Akmeniškė radinį parsinešė namo. Atėjo kaimynė. Moterys surado dėžutę, ją išklojo audiniais ir plaukų džiovintuvu ėmė gaivinti šlaputėlius ir sušalusius šunyčius.
Kai padarėliai atsigavo, ėmė maitinti pieneliu. Iš pipetės kiekvienam tik po kelis lašelius.
Laukdamos policijos moterys ėmė ieškoti pagalbos šunyčiams.
Šiaulių gyvūnų globos draugijos telefonu atsiliepusi moteris paaiškino, kad Akmenės reikalais nesirūpina.
Paklausus, ką daryti, kur dėti gyvūnėlius, buvo atsakyta: „Neškit merui ant stalo, jei jūsų krašte nėra gyvūnų globos įstaigos“.
Tačiau radinio atėjusi pažiūrėti Naujosios Akmenės seniūnijos darbuotoja nenorėjo pasinaudoti šiaulietės patarimu.
Atvykusioms policininkėms taip pat atrodė neįprastas iškvietimas. Tačiau policija pradėjo aiškintis, kas iš namo gyventojų laiko kalaičių ir kurios galėjo turėti šuniukų. Savininko laukia bausmė.
Dar po valandėlės iš Mažeikių atvažiavo naminiasi gyvūnais besirūpinančios UAB „Kometa“ darbuotojas. Moterys paklausė, kur juos įkurdins.
Išgirdo, kad ką tik atsivesti gyvūnai visada „užmigdomi“. Kuriam laikui įkurdinami tik paugę, galintys patys išgyventi.
Moterys nuščiuvo, o viena jų apsisprendė: „Geriau aš imsiuosi auginti“.
„Gaila atiduoti gyvybes, kurias gelbėjome iš šiukšlynų. Dabar pavasaris, žmonės kraustysis į sodus ir gal norės mažų šuniukų. Galėtume atiduoti, kai praugs. Pagaliau nunešime į turgų, ten daug žmonių praeina, didesnė tikimybė, kad kas veltui paims. O tuos beširdžius žmones reikėtų surasti ir nubausti. Jei policijai to nepavyks, namo gyventojai pasmerks – juk vieni apie kitus nemažai žinome“, – sakė geradarė .
Vytautas RUŠKYS
