Mažųjų saulės elektrinių savininkai nusprendė burtis į asociaciją, nes tik taip tikisi apginti savo interesus prieš valstybės pradėtą taikyti „dusinimo“ politiką.
Valstybei ketinama teikti siūlymus, kaip įdiegus konkrečius viešuosius ir privačius interesus atitinkančius mechanizmus, užtikrinti subalansuotą rinkos plėtrą.
Apie situaciją saulės energetikos sferoje ir ruošiamus pasiūlymus spaudos konferencijoje kalbėjo Saulės elektrinių savininkų asociacijos (SESA) direktorius Audrius Miknevičius ir advokatas Daivis Švirinas.
(Papildyta 10:15 val.)
A. Miknevičius pasakojo, kad valdžios sprendimai dėl atsinaujinančios energetikos pastaruoju metu yra neprognozuojami. „Iš pradžių buvo sukurtos tinkamos sąlygos saulės elektrinių plėtrai, tačiau pastaruoju metu pradėta kaišioti pagalius į ratus. Vienas iš tokių trukdymo pavyzdžių, tai energetikos ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuris siūlo mažąsias saulės energijos elektrines įtraukti į bendrą įkainių kvotą“, – pasakojo A. Miknevičius.
Anot jo, būtina reguliuoti saulės energetikos plėtrą, tačiau tam reikia rinktis tinkamas priemones: „Pirmiausia siūlome tarifo reguliavimą, jį peržiūrint du kartus per metus ar netgi dažniau, kaip tai daroma kitose Europos valstybėse. Antra, siūlome keisti įrengiamų mažųjų saulės elektrinių skatinimo mechanizmą. Pavyzdžiui, namo savininkas privalo pats naudoti bent dalį saulės elektrinės gaminamos elektros energijos, tačiau skatinama būtų visa pagaminta energija.“
(Papildyta 10:35 val.)
Advokatas Daivis Švirinas priminė, kad pagal anksčiau įstatymuose nustatytą tvarką, stabilus tarifas turėjo išlikti 12 metų, tačiau dabar pradėta kalbėti apie permainas: „Elektrines jau pastatę žmonės sunerimo, nes buvo skaičiuojama, kada atsipirks investicijos. Sumažinus tarifus, iš anksto numatytas atsipirkimo laikas prasitęs. Toks valstybės elgesys, akivaizdu, pristabdys saulės energetikos plėtrą.“
Anot jo, pagal siūlomas įstatymo projekto pataisas, mažosios elektrinės turėtų dalyvauti aukcione, kuriame laimėtų mažiausią kainą pasiūlęs ūkio subjektas. „Viskas turi būti stabilu, tik tada pavyks kontroliuoti saulės energetikos plėtrą. Dalyvauti aukcione turėtų tiek naujieji rinkos dalyviai, tiek tie, kurie prieš tai gavo 12 metų stabilaus tarifo garantijas“, – apibendrino D. Švirinas. Net neabejojama, kad pažeidus ankstesnius susitarimus prasidėtų teisminiai procesai.
A. Miknevičius paneigė nuogąstavimus, kad dėl valstybės skiriamų dotacijų saulės energetikai šiuo metu brangsta elektra Lietuvos vartotojams. Užsiminta, kad su energetikos ministerija jau vyko ir dar vyksta darbiniai pokalbiai. Sutinkama, kad įstatymas nėra tobulas, todėl rengiama įvesti tam tikras korekcijas. Tačiau viskas šiuo metu yra derybų lygyje.
(Papildyta 11:56 val.)
Bendrovės „Reenpro“ vadovas Mindaugas Jaruševičius pasakojo, kad elektros kainos supirkimo tarifo dydis turi atitikti jo galiojimo terminą. „Vokietijoje pastovus tarifas galioja 20 metų, o Lietuvoje – tik 12 metų. Todėl natūralu, kad Lietuvoje elektros supirkimo kainos iš mažųjų saulės energijos elektrinių yra vienos didžiausių. Bet mūsų šalis turi trumpiausią tarifo galiojimo terminą visoje ES, to nederėtų pamiršti“, - pasakojo M. Jaruševičius.
Anot jo, kai nustatomas ilgesnis terminas, tada ūkio subjektą užgriuvusi našta ir nauda pasiskirto nuosekliau: „Kaip elektrinės savininkas galiu pasakyti, kad naudingiau būtų ilgesnis pastovaus (nors ir mažesnio) tarifo terminas. Elektrinė užprogramuota veikti mažiausiai 25 metus. Lietuvoje praėjus 12 metų, dar lieka 13 metų, per kuriuos galima efektyviai gaminti elektros energiją. Po 12 metų energija būtų superkama jau tik už rinkos kainą, bet tai taip pat nėra blogai. Maža to, jei tarifas galiotų 20 metų, tai valstybei tektų lengvesnė našta. Nors Lietuvoje ta našta ir taip nėra didelė, palyginus su gaunama nauda.“
Balsas.lt rašė apie atliktą tyrimą, kuris parodė, kad žmonių entuziazmas saulės energija yra užkrečiamas – vos dešimt namų, kurie įsirengia saulės modulius ir yra to paties pašto skyriaus teritorijoje, lemia, kad tikimybė, jog kaimynai padarys tą patį, padidėja 7,8 procento.
Tiesa, Lietuvoje būtent saulės modulių plitimą labiausiai paskatino ne kaimynai, bet administracinis veiksnys – galimybė parduoti elektrą tinklams už patrauklią kainą.
Iki 2012-ųjų spalio 1 d. elektros energiją gamino ir bendrovės LESTO skirstomiesiems tinklams pardavė 89 saulės elektrinės. Nors metų pradžioje jų buvo tik 23. Dabar išduota daugiau kaip 11 tūkst. galiojančių išankstinių techninių sąlygų atskiroms saulės elektrinėms prijungti. Itin didelis susidomėjimas saulės energetika leidžia daryti prielaidą, kad ateityje saulės elektrinių skaičius augs geometrine progresija.
Bendrovės LESTO atstovas Ernestas Naprys Balsas.lt yra sakęs, kad didelį susidomėjimą saulės energetika lėmė naujai išleistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, sudaręs palankias sąlygas tokių elektrinių (ypač mažųjų – iki 30 kW galios) plėtrai.
„Kitos kilusio ažiotažo priežastys – reguliatoriaus nustatyti patrauklūs elektros energijos supirkimo tarifai, taip pat ir atpigusios saulės jėgainių technologijos. Taip pat iki 30 kW įtampos elektrinės prie elektros skirstomojo tinklo prijungiamos paprastesne tvarka“, – pasakojo E. Naprys.
Šiuo metu saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). 2011 m. tarifai buvo nustatyti pagal pikinę elektros galią: iki 100kW –1,63 Lt/kWh, nuo 100 kWh iki 1MW – 1,56 Lt/kWh, o nuo 1MW – 1,51 Lt/kWh.
Tačiau šiais metais itin patrauklias supirkimo kainas nuspręsta šiek tiek sumažinti. Iki 100kW galios elektrinėse – nuo 1,33 iki 1,44 Lt/kWh, o visose kitose nustatytas bendras tarifas – 1,04 Lt/kWh.
Akivaizdu, kad sumažinti tarifai nenumalšino verslių lietuvių entuziazmo. Apie tai kalba jau minėti skaičiai. Maža to, reikia nepamiršti, kad valstybė užtikrina teisę 12 metų gauti fiksuotą supirkimo kainą. O vienas asmuo gali statyti neribotą kiekį saulės elektrinių.
