Atokiau nuo pagrindinių kelių įsikūrę Panevėžio rajono gyventojai, norėdami, kad seniūnijos nuvalytų keliukus iki jų sodybų, vis dažniau griebiasi gudrybės. Jie meluoja, kad namuose yra ligonis, ir laukiama atvykstančios greitosios.„Kai atsiųstas traktorius ar greideris nuvalo sniego patalą, paaiškėja, kad ligonio sveikata pasitaisė ir medikų pagalbos jam nebereikia“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio seniūnas.
Kad kai kurie vienkiemių gyventojai mėgina sniego valytojus prisikviesti melu, ne naujiena ir kitų seniūnijų vadovams bei socialiniams darbuotojams.
„Būna, kad nukasus kelią paaiškėja, jog tam žmogui nei pačiam pas gydytoją reikėjo važiuoti, nei pastarasis pas jį atvykti ruošėsi. Bet ką padarysi – čia jau žmogaus sąžinės reikalas. Jeigu jis šaukiasi pagalbos, turime ją atsiųsti“, – kalbėjo Ramygalos seniūnijos socialinė darbuotoja Laimutė Chirv.
Panevėžio rajone, kaip ir daugelyje kitų šalies rajonų, valomi tik pagrindiniai keliai, gatvės, privažiavimai.
Kaimų, kuriose yra bent trys sodybos, gyventojai dar gali tikėtis, kad jų neleis visai užpustyti, o vienkiemių ir itin atokių vietovių, per kurias neina reikšmingesni keliai, žmonės sulaukia pasirodančios sniego valymo technikos tik prispirti nelaimės arba turi samdyti privačius valytojus.
Nemažai vienkiemių, tarp jų ir miškuose, turinčios Karsakiškio seniūnijos seniūnė Nijolė Gaižiūnienė neslėpė, kad yra neprivažiuojamų trobų. Tačiau tikino, kad užpustytuose vienkiemiuose gyvenantys žmonės nėra palikti likimo valiai. Pasak jos, jie palaiko ryšius su artimiausiais kaimynais, o šie padeda apsirūpinti maistu. Jeigu yra bėda, seniūnija atsiunčia traktorių, kad nuvalytų sniegą.
Beje, kartais užpustytų atokių vietovių gyventojai seniūnijų prašo nuvalyti sniegą ir dėl gyvulių gerovės. Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas prieš Kalėdas sulaukė pagyvenusios panevėžiečių poros skambučio – žmonės meldė nuvalyti užpustytą Dikonių kaimo kelią, vedantį į atokiai laukuose stovinčią jiems priklausančią fermą. Panevėžiečiai ten laiko kelias karves ir kasdien važinėja jų šerti ir melžti.
Pasak seniūno, nors pensininkų ferma stovi Paįstrio seniūnijoje, į ją žmonės vyksta Pasvalio rajonui priklausančiu keliu. Prieš šventes V.Šležui pavyko susitarti, kad Pušaloto seniūnija nuvalytų kelią. Bet po Naujųjų pensininkai ir vėl rauda nebegalintys pasiekti savo gyvulių. Patys samdyti ūkininkų, kurie galėtų nuvalyti kelią, nenori.
Rajoną gelbėja ūkininkai
Jau kelintus metus iš eilės kelių priežiūros paslaugas rajone teikia bendrovė „Panevėžio melioracija“. Ji laimėjo konkursą čia darbuotis ir 2011 metais. Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Albertas Činikas sakė, kad iš trijų konkurse dalyvavusių bendrovių „Panevėžio melioracija“ pasiūlė mažiausią kainą.
Kol kas ji sniegą valo pagal 2010 metų įkainius. Priklausomai nuo naudojamos technikos galingumo, viena valanda sniego valytojų paslaugų kainuoja nuo 51 iki 120 litų.
Tiesa sakant, Panevėžio rajoną nuo palaidojimo po sniegu gelbėja ne tik ši bendrovė, bet ir vietiniai ūkininkai.
„Jie nuvalo apie 70 procentų visų valomų kelių“, – tvirtino A.Činikas.
Pasak jo, kadangi Savivaldybei įstatymai neleidžia tiesiogiai samdyti ūkininkų, tai daro „Panevėžio melioracija“.
Kviestis į pagalbą ūkininkus labai ekonomiška. Juk jie yra vietoje, seniūnijose. Tad taupomas laikas ir pinigai. Tačiau Vietinio ūkio skyriaus vedėjas nerimauja, kad ūkininkai už palyginti nedidelius pinigus, kurie jie gaus dar nežinia kada, gali nebenorėti ateiti į talką.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pripažįsta, kad finansinė situacija tokia, jog nuvalyti visus rajonui priklausančius kelius, kurie sudaro beveik 1700 kilometrų, yra nerealu. Taigi keliai valomi pasirinktinai ir ne taip operatyviai, kaip to norėtų gyventojai.
Pagalbos nėra net už pinigus
Kai kurie Panevėžio rajono gyventojai po švenčių ropščiasi ant savo namų stogų valyti nuo jų storo, sunkaus sniego sluoksnio, kad išvengtų nelaimės. Tie, kurie patys nepajėgūs to padaryti, prašo giminių, kaimynų pagalbos.
Tačiau yra tokių, kurie nei patys gali nusivalyti stogų, nei turi, kas tai už juos padaro. Jie pasirengę už tokią paslaugą sumokėti, bet neaišku, kas ją galėtų suteikti.
Panevėžio rajono gyventoja, kuri vakar bandė ieškoti, kas galėtų nuvalyti jos privataus namo stogą, „Sekundei“ sakė nieko nepešusi. Moteris gyvena viena su dviem suaugusiais, bet neįgaliais vaikais.
Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, ji išgirdo pasiūlymą kreiptis į vietos seniūniją. Kadangi šios vadovai nežinojo, kas galėtų pagelbėti gyventojai, paprašė patarimo rajono Savivaldybės, bet atsakymo neišgirdo.
„Nei „Panevėžio melioracija“, nei rajono komunaliniai ūkiai neturi reikiamos technikos stogams valyti. Juk reikia ne tik varveklius nudaužyti, bet ir gerai nuvalyti sniegą. Juolab kad reikia atsižvelgti, koks pastato aukštis ir stogo konstrukcija. Aiškinamės, kas galėtų tokią paslaugą suteikti“, – sakė V.Žiurlys.
Mieste nuo stogų valo varveklius
Panevėžio butų ūkio bendrovės darbuotojai šią savaitę įvairiose miesto gatvėse nuo pastatų stogų valo kabančius sniego luitus ir varveklius.
Pasak jų, darbas neina taip sparčiai, kaip norėtųsi, nes sniegas suledėjęs, jį tenka daužyti plaktukais. Prie kai kurių pastatų jie net negali privažiuoti dėl prie jų paliktų automobilių.
Taip yra tikrinamos namų, kurių stogai dengti čerpėmis, pastogės, ar nėra deformacijų.
Bendrovės direktorius Gintaras Ruzgys sakė, kad jų žinioje yra per 500 namų, tačiau ne visų bendrijos pageidauja tokios paslaugos. Vienoms jos nereikia, kitos samdo privačius sniego valytojus.
„Mes neturime galimybių nuvalyti sniego nuo namų stogų. Stengiamės pašalinti varveklius ir sniego sankaupas, kad jos nesužalotų žmonių, nepagadintų turto“, – pabrėžė G.Ruzgys
