„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ ketvirtadienį S. Skvernelis teigė, kad „Lietuvos ryto“ paviešinti laiškai rodo „bandymą sukelti tam tikrą temperatūrą aplink politinės korupcijos bylą“. Jis pabrėžė, jog dėl prezidentės laikosi nuosaikios pozicijos, tačiau jis kritikavo jos pasisakymą apie LNK žurnalistą Tomą Dapkų.
„Aš nuomonės neslepiu, manau, kad tai bandymas įtakoti žiniasklaidą, žurnalistą. Reiktų specialiai pasidomėti, ar po to buvo reakcija, kokie veiksmai sekė, galbūt bylos medžiagoje tie dalykai atsispindi, bet tai nėra priimtina – kad demokratinėje valstybėje ar visuomenėje būtų bandoma tokiu būdu paveikti žurnalistą“, – sakė S. Skvernelis, paklaustas nuomonės dėl D. Grybauskaitės pasisakymo apie T. Dapkų.
Anot „Lietuvos ryto“ paskelbtų ištraukų, D. Grybauskaitė E. Masiuliui rašė, kad T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
S. Skvernelis pabrėžė nemanantis, kad reikėtų tokiu būdu bandyti spręsti klausimus su žiniasklaida.
„Aš neteisinu elgesio. Sakau, kad taip elgtis nedera, aišku, mes viso konteksto nežinome. Bet kokiu atveju toks poveikis žurnalistui yra nepriimtinas. Jeigu tas padarytas poveikis buvo realus, savininkų galbūt, kaip prielaidą darant, tai tikrai nieko bendro neturi su laisva, nepriklausoma žiniasklaida ir žodžio laisve“, – teigė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai Seime ketvirtadienį pranešė, kad žada aiškintis, ar paskelbtas D. Grybauskaitės ir politinės korupcijos byloje įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seimo serverių. „Valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad gali būti prašoma ne tik E. Masiulio, bet ir kitų politikų laiškų.
S. Skvernelis tam nepritaria ir sako, kad galimą verslo įtaką politikams, jei yra pagrindo taip manyti, gali tirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o „jeigu yra kitokios aplinkybės su generalinio prokuroro skyrimu“, tai galėtų aiškintis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Bet totaliai paimti ir tikrinti, žiūrėti susirašinėjimus – tikrai nemanau, kad tai yra tas kelias“, – sakė jis.
