Drėkstantys delnai, padažnėjęs širdies ritmas ir drebančios rankos – dažniausi nerimo požymiai. Būtent tai, pasak vairavimo ekspertų, ir lemia, kad išlaikyti egzaminus „Regitroje“ pirmu bandymu pavyksta mažesnei daliai vairuotojų.
Praėjusių metų duomenimis, teorijos egzaminą pirmu bandymu išlaikė apie pusė laikiusiųjų, o rezultatai praktikos egzaminuose priklauso nuo to, kokiu automobiliu egzamino metu važiuojama.
Automobiliais su mechanine pavarų dėže, praktikos egzaminą pernai pirmu bandymu išlaikė apie 35 proc., o su automatine – 38 proc.
„Regitra“ skaičiuoja, kad teorijos egzaminą vairuotojai išlaiko vidutiniškai antru bandymu, o praktikos egzaminui įveikti vidutiniškai prireikia 2,5 bandymų.
Naujos užduotys išgąsdina
Vairavimo ekspertai nemano, kad naujos egzaminuose atsirandančios užduotys yra pagrindinė priežastis, kodėl tiek nedaug vairuotojų egzaminus išlaiko pirmu bandymu.
Pavyzdžiui, šiemet nuo spalio 1-osios „Regitroje“ B kategorijos praktinio vairavimo egzaminą laikantiems vairuotojams atsirado nauja užduotis – savarankiškas vairavimas ne pagal egzaminuotojo, o pagal navigacijos nurodymus.
Instruktoriai pastebi, kad prieš atsirandant naujai užduočiai dalis vairuotojų jautė nerimą dėl jos.
„Mokiniai nerimauja artėjant bet kokiam egzaminui. Kas bebūtų – ar pasakytų važiuoti užmerkus kairę akį, ar naudotis navigacija, ar pamojuoti kitam vairuotojui – tai yra papildoma užduotis, o tai mokiniams visad kelia papildomą nerimą. Prie bendro nemokėjimo dar papildomas nemokėjimas sukelia stresą“, – tv3.lt komentuoja Praktinio vairuotojų mokymo centro vadovas Artūras Pakėnas.
Vis dėlto vėliau pastebėta, kad didelės įtakos vairuotojams ši užduotis nedarė. Pasak A. Pakėno, gali būti, kad vairavimas su navigacija vienam kitam vairuotojui sukliudė sėkmingai išlaikyti egzaminą, tačiau didžioji dalis vairuotojų su užduotimi susitvarkė. Panašias tendencijas pastebi ir „Rigvedos“ instruktorius Darius Zakarauskas.
„Jaunimas jau priprato prie išmaniųjų technologijų, navigacija jiems ne naujiena. Jokio skirtumo, ar „Regitros“ darbuotojas pasako kryptį, ar navigacija ją pasakys. <…> Dar netgi geriau – navigacija iš anksto pasako, kelis kartus pakartoja. Problema gali būti nebent vyresnio amžiaus mokiniams. Jie į tai žiūri kaip į naujovę ir kai įpranta, jokių problemų nebėra“, – tv3.lt sako D. Zakarauskas.
„Regitra“ skaičiuoja, kad atsiradus šiai užduočiai egzamino išlaikymo rezultatai keitėsi labai nežymiai – iki vieno procento.
„Šios užduoties trukmė 10–15 min., o jos tikslas yra kiek įmanoma labiau vairuotojus paruošti realioms situacijoms kelyje: išmokyti teisingai paskirstyti dėmesį bei savarankiškai planuoti kelionę, kai šalia nėra mokymo instruktoriaus ar egzaminuotojo.
Vertinimo sistema dėl to nebuvo keičiama ir džiaugiamės, kad šios naujovės papildomų iššūkių būsimiems vairuotojams nesukėlė. Iš esmės galima teigti, jog atsiradusi nauja egzamino užduotis rezultatams įtakos neturėjo, kadangi išlaikymo statistikoje pokytis yra labai minimalus ir nesiekia nė vieno procento. Be to, statistika nuolat šiek tiek kinta, tad įtaką gali turėti ir kiti veiksniai“, – tv3.lt komentuoja „Regitros“ atstovė Emilija Bardauskienė.
Įvardijo, kas dažniausiai pakiša koją
Tiesa, „Regitra“ kol kas nepateikia šių metų rezultatų, tačiau instruktoriai spėja, kad rezultatai turėtų būti panašūs į ankstesnius metus. Tad jei naujos užduotys neturi reikšmingos įtakos prastiems rezultatams, kokios yra priežastys?
„Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad jeigu yra skirta 30 akademinių valandų, tai esą tiek išvažinėjęs gali eiti į egzaminą. Ne visi pasiruošia per tiek ir kartais reikia papildomų pamokų. Reikia galvoti individualiai pagal save, jei jauti, kad trūksta, pasiimti dar pamokų.
Yra tendencija – pabandysiu, pažiūrėsiu, kas bus. Pabando, kas yra tas egzaminas, ir pasiruošia dar stipriau antram laikymui“, – svarsto D. Zakarauskas.
Pasak instruktorių, kita priežastis, dažniausiai pakišanti koją vairuotojams – jaudulys. D. Zarakauskas pasakoja, kad paprastai instruktoriai puikiai pažįsta ruošiamus mokinius ir įsivaizduoja, kas galėtų išlaikyti pirmu bandymu.
„Matai, kad gerai pasiruošęs, puikiai važiuojantis mokinys labai susinervina ir padaro tokių klaidų, kurių per pamoką nedaro“, – teigia D. Zarakauskas.
Būsimieji vairuotojai dažnai įsivaizduoja, kad „Regitra“ yra siaubas. Šio nusistatymo vairavimo instruktoriai ragina atsisakyti.
„Jeigu jums sako, kad einant į mišką jus ten primuš, apiplėš, tai, be abejo, nei kartą nebuvęs miške, patikėsite. Jeigu žinosite, kad einant per mišką jus užpuls plėšikai, jūs ir bijosite miško.
Jeigu artėjant egzaminui jums sako, kad išlaiko tik kas trečias, kad išlaikyti neįmanoma, kaip ateisite į egzaminą? Be abejo, sustresavęs, nes tikite aplinka“, – kalba A. Pakėnas.
Kita problema, pasak A. Pakėno – būsimieji vairuotojai nepasitiki savo vairavimo mokytojais. Jei jie mokiniams pasako, kad prieš egzaminą reikėtų pasiruošti labiau, mokiniai dažniausiai to nepriima rimtai.
„Dalis mokinių ateina su požiūriu, kad reikia išlaikyti kuo greičiau. Atvažinėjam 30 valandų, greitai, reikia į „Regitrą“, turiu vietą. Žinote, kaip sunku gauti vietą? Sakau, ruoškis, vaikeli. O jis atsako, kad turi vietą ir klausia, ar suprantu, kiek kainuoja turėti vietą.
Jie labai sureikšmina vietos turėjimą. Galų gale, netiki, kai jam sakoma, kad jis nepasiruošęs, nepasitiki. Jam mama sako, kad jis puikiai važiuoja ir yra šaunuolis. Dėl to vėliau nusiviliama“, – pastebi A. Pakėnas.
Dažniau išlaiko vyrai, geriausi rezultatai Rokiškyje
„Regitra“ nurodo, kad dažniau praktinius vairavimo egzaminus pirmu bandymu išlaiko vyrai nei moterys.
Laikant su mechanine pavarų dėže, egzaminą pirmu bandymu išlaikė 41 proc. egzaminą laikiusių vyrų ir 30 proc. moterų. Su automatine pavarų dėže pirmu bandymu išlaikė 42 proc. egzaminą laikiusių vyrų ir 37 proc. moterų.
Skirtingos tendencijos matyti ir analizuojant skirtinguose miestuose pasiektus rezultatus. Pasak „Regitros“ atstovės, aukščiausias išlaikymo procentas pastebimas Rokiškyje – čia pernai iš pirmo karto praktikos egzaminą išlaikė apie 47 proc. asmenų.
„Didesnį išlaikymo procentą galėjo lemti keletas faktorių. Pavyzdžiui tai, kad šiame mieste egzaminą pirmą kartą laikė tik apie 300 žmonių – mažiausiai iš visų miestų, kuriuose vykdomi egzaminai. Todėl tai gali turėti įtakos rezultatų reprezentatyvumui.
Taip pat tai yra mažesnis miestas, tad natūralu, kad ir eismo intensyvumas čia taip pat mažesnis. Na, o žvelgiant į kitus miestus, štai, pavyzdžiui, Vilniuje išlaikymo procentas siekė apie 38 proc., Kaune – 35 proc., Klaipėdoje – 40 proc., Šiauliuose – 29 proc., Panevėžyje – 32 proc.
Išlaikymo statistika pagal miestus gali skirtis dėl įvairiausių priežasčių: tai gali priklausyti nuo miesto dydžio, eismo sąlygų ir intensyvumo bei kt.“ – statistiką apžvelgia E. Bardauskienė.
„Regitra“ pataria, į ką atkreipti dėmesį ruošiantis egzaminui
„Regitros“ atstovė E. Bardauskienė pasakoja, kad praktikos egzamino metu yra fiksuojamos trijų rūšių klaidos: nekritinės, specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą) ir kritinės. Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, galima padaryti ne daugiau kaip 8 nekritines klaidas ir nė vienos kritinės bei specifinės pasikartojančios klaidos.
Pasak specialistės, nekritinės klaidos yra smulkesnės klaidos, kurios rodo nepakankamą įgūdžių lygį, tačiau nesukelia grėsmės kitam eismo dalyviui ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.
„Dažniausia nekritinė klaida susijusi su netinkamu stebėjimu ir žvalgymusi. Taigi žvalgymasis ir aplinkos stebėjimas – tai pirmoji ir pagrindinė taisyklė kelyje, kuri lemia saugų vairavimą. Tinkamas žvalgymasis leidžia pastebėti kitų eismo dalyvių elgesį, prognozuoti jų veiksmus ir atitinkamai vairuotojui suteikia daugiau laiko sprendimų priėmimui. Tuo tarpu nepakankamas žvalgymasis galiausiai būna pavojingų klaidų priežastis.
Posūkio signalai – dar vienas dalykas, į kurį būtina atkreipti išskirtinį dėmesį. Posūkių signalų rodymas yra tarsi kalbėjimas su kitais eismo dalyviais. Jais mes įspėjame apie ketinimus ir apie būsimus veiksmus eisme. Dažniausia pradedančiųjų vairuotojų klaida – posūkio signalų nerodymas prieš pradedant važiuoti, sustojant ar apsisukinėjant“, – pasakoja E. Bardauskienė.
Kritinėmis klaidomis yra laikomos tos, kurios sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir pačiam vairuotojui. E. Bardauskienė aiškina, kad kone dažniausiai pasitaikanti klaida yra pėsčiųjų nepastebėjimas.
„Būtent pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė, todėl labai svarbu ugdyti įprotį kiek įmanoma anksčiau pastebėti pėsčiuosius. Taigi pamačius, kad prie pėsčiųjų perėjos artėja žmogus, būtina pristabdyti, ir jei reikia, sustoti.
Neretai būsimi vairuotojai netinkamai taiko ir važiavimo pirmumo taisykles. Kitaip tariant, įgytas teorines žinias ne visada tinkamai pritaiko praktikoje“, – komentuoja įmonės atstovė.
Svarbu nesijaudinti ir į egzaminą atvykti užtikrintiems savo jėgomis
„Regitros“ pastebėjimu, pagrindinės priežastys, kodėl nepavyksta įveikti egzamino pirmu bandymu, yra stresas, jaudulys ir įgūdžių stoka.
„Egzamino rezultatą lemia ne egzaminuotojas, automobilis ar egzamino užduotys, kurios niekuo nesiskiria nuo to, ką kiekvienam vairuotojui reikia žinoti ir mokėti. Todėl būsimus vairuotojus, kurie planuoja laikyti egzaminą, kviečiame nepasikliauti atsitiktine sėkme, o į egzaminą atvykti tik tikrai pasiruošus bei užtikrintiems savo jėgomis.
Jei yra galimybė, visada patariame savo įgūdžius papildomai tobulinti su šeimos nariais, pasinaudoti „Regitros“ parengta mokomąja medžiaga. Įmonės interneto svetainėje galima rasti teorijos egzamino temas, bandomąją jo versiją, taip pat virtualias vairavimo pamokas, užduodamus klausimus prieš važiavimą, praktinius egzaminuotojų patarimus, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų“, – nurodo E. Bardauskienė.
Esminių pokyčių 2022-aisiaisvairavimo egzaminuose „Regitra“ neplanuoja.
