Regina MUSNECKIENĖ
Dar nė mėnuo nepraėjo nuo gaisro Kelmės rajone, Grimzių kaime. Bet namų netekusi šeima jau turi laikiną pastogę. Prie tėvų besiglaustantys mažyliai šiandien šypsosi. Tik naktimis dar kartais susapnuoja gaisro košmarą.
„Sutariau su visais žmonėmis, bet tokio jų gerumo negalėjau įsivaizduoti,“ – džiaugsmo ašarą braukdama sako aštuonių vaikų motina.
Naktis, kai nebeliko namų
Vasario 20 dieną „Šiaulių krašte“ ("Ugnis išvijo į pūgą ir šaltį") pasakojome apie nelaimės ištiktą daugiavaikę Gražinos Mališauskienės ir jos vyro Zigmanto šeimą. Naktį į vasario 17-ąją dėl senos elektros instaliacijos užsidegė namas.
Tik todėl, kad tą vakarą ilgai būdravo dukra Eglė, aštuoni name miegoję žmonės liko gyvi. Mergaitė pajuto prieangyje degančių elektros laidų kvapą.
Namo išgelbėti nepavyko. Subėgę žmonės pylė ant įkaitusių sienų vandenį, todėl liepsnos neįkibo į šalia stovinčius ūkinius ir kitus pagalbinius sodybos pastatus.
Kaimynai rengė ir šildė iš lovų išsiritusius ir laukan išpuolusius vaikus, kvietė į savo namus. Tačiau mažyliai niekur nesitraukė. Liūdnai žiūrėjo, kaip ugnis ryja namučių sienas, jų knygas, drabužius, maistą. O labai sušalę nuėjo į tvartą ir atsigulė ėdžiose, šalia išlikusių gyvulių – didžiulio šeimos turto.
Tik ugniagesių įkalbėti ir nuvežti pasinaudojo geraširdžių kaimynų prieglobsčiu.
Kaimynai, giminės padegėlių nepaliko vienų. Išsidalijo vaikus. Tėvams, kurie negalėjo pasitraukti nuo gyvulių, pasiūlyta prisiglausti apšildomame kambaryje, netoliese esančioje fermoje.
Žygių pagelbėti padegėliams ėmėsi Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė.
„Šiaulių kraštas“ paskelbė padegėlių banko sąskaitos numerį.
Pasidalyta nelaimė
Prieš keletą dienų vėl aplankėme nelaimės ištiktą šeimą.
Gaisravietė išvalyta. Šalia sodybos stovi vagonėlis. Į didžiulius jo langus spigina saulė. Languose – besišypsantys vaikų veidai. Didieji berniukai nuėję prie savo balandžių. Vyresnės mergaitės – mokykloje. Vėl visi kartu.
Vagonėlyje trys kambariai. Du miegamieji ir svetainė, kurioje yra atlenkiamos lovos.
Presuoto šieno „kitkomis“ apšiltintuose namučiuose mažoji Skaistė piešia. Mažiausias Deividukas ropščiasi mamai ant kelių. Iš lauko grįžta Karolis ir Paulius.
Ant stalo dubuo su dideliais raudonšoniais obuoliais ir lėkštė su sausainiais. „Šiandien gerai jaučiuosi todėl, kad žmonės su manimi pasidalijo nelaime,“ – įsitikinusi Gražina.
Susirgus slaugė ir rėmė kaimynai
Šeimos nelaimės neapsiribojo gaisru. Plaučių uždegimu susirgo gaisro naktį sušalęs trejų metukų Deividas.
Gražina turėjo gultis su mažyliu į ligoninę. Ją lankė kaimynų Guščikų dukra Ingrida, gyvenanti Šiauliuose: „Išvažiavau kaip stoviu. Inga man nupirko šlepetes, drabužių, atnešė maisto. Pamatė suskirdusias mano rankas – nupirko net kremo. Deividukui pirko vaistų, žaislų, knygučių.“
Savaitę praleido Šiauliuose, kol vaikas pasveiko. Tačiau parsivežus namo, mažylis vėl sunegalavo. Paskui susirgo Dalytė ir Karolis. Apsirgo ir pati Gražina.
Sergančius priglaudė kaimynė Joana Gudaitienė. Jos dukra Regina vežiojo pas gydytojus.
„Jie džiovino mūsų drabužius, slaugė, maitino, pirko vaistus. Trūksta žodžių apsakyti kaimynų gerumą, ir tai, ką mes jautėme, jų globojami, – pasakoja moteris. – Tuomet pagalvojau, jog kiekvienam iš mūsų patys artimiausi žmonės yra kaimynai, nes jie kasdien yra čia pat. Jie mane sustiprino. Ir patys su Zigmantu neleidome sau palūžti. Turime būti stiprūs dėl vaikų.“
Seniūnė telkia verslininkus
Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė pirmomis dienomis po gaisro pradėjo rūpintis naujo namo statyba.
Atsivežė savivaldybės specialistą apžiūrėti, kiek medienos reikėtų naujam namui. Jis turėtų atsistoti ant tų pačių pamatų, kur stovėjo senasis.
Tytuvėnų miškų urėdija skyrė miško su 50 procentų nuolaida.
Ūkininkas Albertas Meškauskas, pasitelkęs savo darbininkus ir techniką, pasirūpino medžius nupjauti ir atvežti prie verslininko Alvydo Petrausko lentpjūvės. Netrukus bus paruošti namo statybai reikalingi rąstai.
Kad Gražinai ir Zigmantui nereikėtų per dienas šalti garaže ir gyventi atskirai nuo vaikų, seniūnė suko galvą, kaip gauti didelį vagonėlį su baldais.
Pamatė tokį vagonėlį Burbaičiuose. Sodybą čia nusipirkę miestiečiai jame vasarodavo, nes namą remontavo. Dabar vagonėlis jiems nebereikalingas. Sutiko jį parduoti už dešimt tūkstančių litų.
„Žmogus davė tą vagonėlį už mano garbės žodį, – pasakojo seniūnė. – Skambinau į „Bėdų turgų“. Jau buvo atvažiavę filmuoti. Supratau, kad bėdą pardavė.“
Redakcijos žiniomis, dalį bėdos ar visą ją žadėjo nupirkti kelmiškis verslininkas.
Krūva apdegusių drabužių
Seniūnė atsiuntė bedarbių padėti išvalyti gaisravietę. Jie drauge su Zigmanto broliais Mindaugu, Sigitu bei giminaičiu Antanu nugriovė apdegusias sienas, išvežė visus gaisro likučius.
Ūkininkas Sigitas Jocas davė priekabą, Juozas Dabševičius degėsius išvežė. Liko tik krūva apdegusių drabužių. Jie sušalę į kupetą – nėra kaip išvežti.
Gražina ir Zigmantas su nekantrumu laukia, kol atšils. Tuomet sustiprins sudegusio namo pamatus ir ant jų pradės statyti naują būstą.
Mediena yra. Austrijoje gyvenanti Kelmės profesinio rengimo centro projektų vadovė Aldona Biedermann „Šiaulių krašto“ publikaciją parodė regiono, kuriame gyvena, darbdaviams.
Austrai paaukojo pinigų naujo namo stogui ir langams. Tame regione dirba G. Mališauskienės sūnus Antanas.
Žinutės apie pasipildžiusią sąskaitą
„Šiaulių krašte“ paskelbus Gražinos Mališauskienės banko sąskaitos numerį, į telefoną kasdien ateidavo po keletą pranešimų apie pervestą auką. Žmonės aukojo, kas kiek galėjo.
Viešoji įstaiga Darbo rinkos mokymo centras pervedė tūkstantį litų. Tokią pat auką skyrė Povilas Jankūnas. Gražina nežino nei iš kur, nei kas šis žmogus. Prašė jam ir visiems aukojusiems gausios jos šeimos vardu padėkoti.
Pinigų naujo namo statybai surinko Kukečių seniūnijos bendruomenės, Elvyravos mokyklos mokytojai, nes čia mokosi vaikai.
Nelaimės ištiktą šeimą aplankė Seimo narė Alma Monkauskaitė ir rajono meras Vaclovas Andrulis. Jie paaukojo po keletą šimtų litų.
Pinigų surinko ir giminės. Ypač daug padėjo Gražinos pusbrolis Sigitas Žymantas. Jis po gaisro atvežė drabužių, indų, maisto, davė pinigų.
Į sąskaitą įplaukė keliolika tūkstančių iš draudimo. Šeima nei paaukotų pinigėlių, nei draudimo išmokos neliečia. Jie bus namo statybai.
Aukojo daiktų
Po publikacijos „Šiaulių krašte“ į redakciją paskambino Šiaulių priemiesčio Kairių gyventoja Tatjana Traskauskienė. Gal šeimai reikia šaldiklio? Galėtų padovanoti. Moteris pažadėjo pririnkti puodų, rankšluosčių, patalynės.
Budraičiuose gyvenančios Justinos Viržintienės iniciatyva bendruomenė pririnko drabužių vaikams, patalynės ir kitų šeimai praversiančių dalykų.
Gražina ir Zigmantas jiems labai dėkoja už rūpestį ir prašo tuos daiktus dar palaikyti bent kol atšils. Dabar neturėtų kur padėti. Vagonėlyje nėra vietos. O nešildomose garažo patalpose geri daiktai drėktų ir rūdytų.
Tik skalbyklę iš kelmiškės Laimos padegėliai priėmė. Pasistatė ją tvarte, kur yra vanduo. Ten kol kas ir skalbia. Gaila Gražinai daikto, bet nėra kitos išeities.
Viliasi pragiedrulių
„Tam kartui visko turime, – džiaugiasi Gražina ir Zigmantas. – Būčiau neteisi, jei dar ko nors prašyčiau. Girdėjau ir neigiamų atsiliepimų. Sako, pašalpininkams žmonės aukoja. Bet noriu patikinti, jog pašalpos mūsų šeimai – minimalios. Šiuo metu gaunu 300 litų – po 50 litų kiekvienam namuose dar tebesančiam vaikui. Socialinės pašalpos nebegaunam, nes gavome išmokas už pasėlius ir pievas.“
Gausi šeima gyveno kukliai, tačiau duonos visada užtekdavo.
„Kartais tekdavo paprašyti, kad kaimynas palauktų pinigų už pievos nupjovimą, žemės suarimą ar kitą paslaugą. Bet niekuomet neapsikiaulindavom, nė vienam nelikom skolingi“, – sakė Gražina.
Šeima džiaugiasi, jog netrukus veršiuosis trys karvutės. Kitos trys jau atsivedė. Bus daugiau pieno – liks parduoti. Užaugins veršelius. Derliaus duos žemė. Jos šeima turi devynis hektarus.
Gerų žmonių pagalbos ir savo pastangų dėka nelaimės ištikta šeima jau mato gyvenimo pragiedrulius.
