Dėl mažų atlyginimų, socialinių garantijų trūkumo, prastai veikiančio personalo valdymo krašto apsaugos sistemą palieka ne tik žemesnieji kariškiai ar tarnautojai, bet ir aukšto rango karininkai. Tačiau kariuomenės vadovybė tikina, kad vyksta įprasta kaita, rašo „Lietuvos žinios“
Lietuvos kariuomenės vadą generolą majorą Valdą Tutkų šiuo metu pavaduojantis Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Vitalijus Vaikšnoras karininkų pasitraukimo iš krašto apsaugos sistemos nevadina problema, esą tai normalus procesas.
"Taip, žmonės išeina iš kariuomenės, tačiau nemažai prie jos ir prisideda", - teigė dienraščio kalbintas V.Vaikšnoras. Palyginęs praėjusių ir šių metų statistiką jis pamatė, kad balansas nėra neigiamas. Anot brigados generolo, krašto apsaugos sistemą palieka pensinio amžiaus tarnautojai arba turintieji problemų dėl sveikatos. Tačiau V.Vaikšnoras pripažino, kad pareigūnai savo noru iš kariuomenės išeina dėl labai paprastos priežasties - ieškoti didesnio uždarbio ir geresnių sąlygų.
"Nenorėdamas jų įžeisti vis dėlto sakyčiau, jog mus palieka atsitiktiniai žmonės, norintys viską turėti greitai ir dabar. O kariuomenėje būtinas nuoseklumas. Tik taip pasiekiamas aukštesnis laipsnis, aukštesnė karjeros pakopa, o drauge ir materialinė gerovė", - kalbėjo V.Vaikšnoras.
Jis tikino, kad šiemet savanoriškai iš krašto apsaugos sistemos pasitraukė net mažiau karininkų negu pernai: 20 pirmąjį praėjusių metų pusmetį ir tik 17 šiais metais. Pasak V.Vaikšnoro, išėjusieji savo noru sudarė 35 proc. visų kariuomenę palikusių profesinės karo tarnybos pareigūnų. Šiemet kariuomenę papildė 54 Karo akademijos auklėtiniai ir 14 studijavusiųjų užsienyje.
Iš 17 šiais metais krašto apsaugą palikusių karininkų du buvo baigę mokslus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vienas yra gavęs karinių mokslų bakalauro laipsnį, kitas šešis mėnesius mokėsi JAV specialiuosiuose kariniuose kursuose.
V.Vaikšnoras sakė kartais girdįs karininkus skundžiantis, kad tarnyba kariuomenėje sunki, kad tenka priimti daug iššūkių. Tačiau, jo nuomone, tvirtai apsisprendusiems tarnauti kariuomenėje ir kilti karjeros laiptais žmonėms nebaisūs nei atstumai, nei pusmetį trunkančios misijos.
Kita vertus, anot V.Vaikšnoro, tarnybos nepatogumus kariuomenėje stengiamasi kompensuoti socialinėmis garantijomis, algų priedais, sveikatos reabilitacija, anksčiau išleidžiant į atsargą. Darbo užmokestis, štabo viršininko tvirtinimu, tikrai padorus ir nuolat kylantis. "Ypač daug dėmesio kreipiame į jaunesniuosius vadus ir karininkus. Jų atlyginimas per pastaruosius kelerius metus didėjo 30-35 procentais", - aiškino V.Vaikšnoras.
Tolėliau nuo šeimos tarnaujančiam kariui socialinės paramos auklėjant, mokant vaikus kariuomenė neteikia. Tačiau, štabo viršininko nuomone, karys gauna padorų atlygį, maistpinigius. Skiriami ir butpinigiai, už kuriuos galima nuomotis patalpas, jei karys į naują paskyrimo vietą nori keltis su šeima.
Generolas, paklaustas apie tarnavusiųjų nusiskundimus dėl šlubuojančio personalo valdymo, planavimo politikos, neaiškių tarnybos perspektyvų, pasakojo: "Jei kariškis turi bazinių profesijos žinių, anglų kalbos įgūdžių, leidimą dirbti su slapta informacija, nestokoja patirties vadovauti daliniui ir drausmingai tarnauja, užtikrinu - jo sėkmė šimtaprocentinė. Čia kur kas paprasčiau negu civiliniame gyvenime. Pasižiūrėjęs į įstatymus, kariuomenės statutą, gali numatyti savo karjeros perspektyvą. Sistema pakankamai skaidri, kad tam tikro karjeros laiptelio siekiantis karys žinotų, ko iš jo bus reikalaujama." Konkurencija kariuomenėje, pasak V.Vaikšnoro, didžiulė. Yra daugiau kaip tūkstantis jaunesniųjų karininkų ir tik 26 pulkininkai bei 6 generolai. "Jei nenusisekė karjera, galima kaltinti tik save. Sukurta tokia sistema, kad kiekvienas žmogus matomas kaip ant delno. Jei asmuo tarnauja gerai, jam sėkmė garantuota. Stebuklų nebūna. Kas pasirengęs daug ir sunkiai dirbti, paaukoti dalį savo laisvo laiko, tas pasieks, ko nori", - tvirtino brigados generolas.
Pasak „Lietuvos žinių“, kapitonas Mindaugas Brezgys tarnavo kariuomenės logistikos srityje, buvo operacijų planavimo karininkas. "Išėjau iš krašto apsaugos sistemos, nes gavau finansiškai palankesnį siūlymą. Pasirinkau sritį, kurioje galiu geriau panaudoti savo įgūdžius", - teigė jis. Krašto apsaugą M.Brezgys paliko savo noru, sakė jokių nesutarimų su vyresniaisiais neturėjęs. Be mažo atlyginimo, būta ir kitokių pasitraukimo priežasčių. Kapitonas pažymėjo, kad sunkiai sekėsi derinti tarnybos ir šeimos galvos pareigas. "Su mumis buvo elgiamasi taip, tarsi neturėtume šeimų, artimų žmonių. Ir niekam nė motais, kur gyvena tavo namiškiai. Paskiria į kitą šalies vietą ir turi važiuoti", - skundėsi M.Brezgys. Kapitono šeima gyveno Jonavoje, jis pats vykdavo į Vilnių ir visą savaitę glausdavosi Karininkų ramovėje, kurioje gyvenimo sąlygos buvo ne itin palankios.
Pasak M.Brezgio, kariuomenė nedavė ir jokių socialinių garantijų. "Vaiko darželis, mokykla, žmonos darbas - viskas buvo palikta mano rūpesčiui", - dėstė kapitonas. Jis tikino pažįstantis karininkų, kurie į tolimą darbą važinėdavo kasdien. Tačiau netrukus tai atsiliepė darbo kokybei ir sveikatai. "Kiekvieną dieną keliesi penktą valandą ir skubi į darbą, namo grįžti aštuntą vakare..." - M.Brezgys padarė iškalbingą pauzę. Buvęs krašto apsaugos sistemos tarnautojas liko dirbti logistikos srityje, tačiau ėmėsi jau paties sukurto verslo.
Kapitonas Marius Žvikas prieš pasitraukdamas savo noru į atsargą dirbo Karo akademijos taktikos sekcijos instruktoriumi. Per gerą dešimtį metų kapitonas sukaupė didžiulės tarnybinės patirties: baigė magistrantūrą, kapitono kursus, tarnavo Šiauliuose, Rukloje, ilgą laiką dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. Jis turėjo galimybę toliau siekti karjeros krašto apsaugos sistemoje.
"Tiesiai šviesiai sakau - nupirko didesni pinigai", - prisipažino atsargos kapitonas. M.Žvikas nebenorėjo ilgiau laukti, nereikalingo žmogaus padėtis jam buvo skaudi, todėl nusprendė pasitraukti. "Niekam nerūpėjo, kodėl išeiname. Jei tėvynė, kuri išleido tūkstančius litų mus mokydama, lengva ranka paleidžia - nesunku apsispręsti", - kalbėjo atsargos kapitonas. M.Žvikas lankėsi kitose šalyse, todėl galėjo palyginti kariuomenės situaciją ten ir Lietuvoje. "Nėra personalo valdymo sistemos. Nėra žmonių, kurie tuo pasirūpintų. Jie išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau nieko nedaro. Švedijoje karybos mokslus baigiantys kariškiai iš anksto žino, ką veiks ir kur tarnaus po dvejų metų. Žino, kur bus paskirti dar po trejų", - piktinosi jis. Šiuo metu M.Žvikas vadovauja savo statybos įmonei.
KAM atstovai praneša apie kylančius profesinės karo tarnybos karių atlyginimus. Pernai spalį jų alga padidėjo vidutiniškai 25 procentais. Realios vyr. leitenanto pajamos tapo didesnės 727 litais, kapitono - 515 litų, majoro - 424 litais. Karių savanorių ir aktyviojo rezervo prievolininkų tarnybos užmokestis pakilo nuo 70 iki 100 procentų. Šių metų pradžioje nuo 12 iki 14,8 lito padidinta maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, rašo „Lietuvos žinios“.
