„(...) nepaisant didžiulio man parodyto pasitikėjimo, partijos pirmininko rinkimuose apsisprendžiau nedalyvauti“, – feisbuke antradienio naktį rašė I. Šimonytė.
Ji sakė norinti, kad pirmininko rinkimuose „nugalėtų tinkamesnė vizija, o ne tiesiog autoritetas ar gebėjimas mobilizuoti „prieš“.
Pasak konservatorės, dabartinis metas yra geras momentas diskutuoti, koks yra partijos tolesnio veikimo kartu tikslas.
„Man atrodo, kad iki šiol gebėjimas priimti kaitą, net tada, kai ji nebūtinai džiugina, suprasti, kad konservatizmas nėra bandymas sulaikyti upę nuo bėgimo, buvo partijos stiprybė. Gebėjimas išsilaikyti saiko vagoje, užuot bandžius būti didesniu kraštutinumu už kraštutinumą. Gebėjimas kartais jeigu ne derinti, tai tiesiog sutalpinti skirtingas nuomones – taip pat“, – teigė I. Šimonytė.
„Nes vienintelis klausimas, kuriuo skirtingų nuomonių bendruomenėje niekada nebuvo ir negali būti, yra Lietuvos Laisvė ir Nepriklausomybė. Noriu tikėti, kad taip ir išliks“, – pridūrė ji.
Politikė sakė norinti po pastarųjų ketverių metų buvimo ministre pirmininke skirti laiko savirefleksijai.
Ji žadėjo toliau aktyviai dirbti Seime, tačiau tuo pačiu skirti laiko tam, „kas per pastaruosius ketverius metus kentėjo mano dėmesio ir laiko stoką“.
„Kartu mano patirtis ir žinios niekur iš bendruomenės neišnyks ir, tikiuosi, bus vertingos apmąstant ateities darbus“, – tvirtino buvusi premjerė.
Ingrida Šimonytė pasiūlyta daugiausiai kartų
I. Šimonytė buvo daugiausiai kartų partijos skyrių kandidate į TS-LKD pirmininkus pasiūlyta partijos narė – 69 kartus.
Toliau rikiuojasi Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Seimo pirmininko pavaduotoja, buvusi švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kurie atitinkamai pasiūlyti 65 ir 29 kartus.
Europarlamentaras Paulius Saudargas pasiūlytas 28 kartus, TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė – 24 kartus, Seimo narys Žygimantas Pavilionis – 21 kartą, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas – 10 kartų, Seimo narė Gintarė Skaistė – septynis kartus ir Seimo narys Arvydas Anušauskas – šešis kartus.
Dar 11 politikų buvo pasiūlyti po vieną kartą.
Kandidatų apsisprendimo, ar dalyvauti rinkimuose, partija laukia iki gruodžio 27 dienos popietės. Sutikusių kandidatuoti į pirmininkus kampanija numatoma visą sausio mėnesį.
TS-LKD pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks kitų metų vasario 9 dieną, antrasis turas, jeigu prireiks, bus organizuojamas vasario 23 dieną.
Konservatorių pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai.
Po Seimo rinkimų spalį iš šių pareigų pasitraukė buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, laikinai partijai vadovauja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Įvertino, kuris variantas galėtų būti tinkamesnis
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad, Vytauto didžiojo universiteto doc. politologas Ignas Kalpokas dar spalio pabaigoje spėjo, kas bus naujasis konservatorių pirmininkas.
„Mano statymas būtų ant L. Kasčiūno. Taip, galvojant apie būsimus partijos pirmininko rinkimus turbūt bus variantas rinktis tarp status quo, greičiausiai Šimonytės, ir atsinaujinimo, tai yra, L. Kasčiūno“, – tada sakė politologas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad I. Šimonytė vengia atsakyti į klausimą, tačiau reikėtų pasižiūrėti istoriškai, kaip anksčiau vyko konservatorių partijos pirmininko rinkimai ir kandidatų kėlimas.
„Ilgą laiką buvo Vytautas Landsbergis, paskui buvo aišku visiems partijos nariams, kad norint tęstinumo naujas pasirinkimas yra Andrius Kubilius. Kai Andrius Kubilius pasitraukė, labai aiškiai nurodė, kad partijos vairą perimtų Gabrielius Landsbergis.
Taip, kartais TS-LKD pirmininko rinkimai buvo su intrigos prieskoniu, bet dažnai būdavo labai aiškus tęstinumas. Tai būtų labai keista, jeigu šį kartą nebūtų taip pat.
Taip, Gabrielius Landsbergis dabar kažkiek nuo politikos atsitraukęs, bet būtų keista, jei nebūtų aiškaus ženklo, kad norima tęstinumo ir kad jį galėtų užtikrinti Šimonytė“, – tvirtino analitikas.
Jis pridūrė, kad politikės atsitraukimas nuo kandidatavimo nustebintų, tačiau jei ji atsitrauktų, turėtų būti aiški alternatyva, kuri galėtų tęsti liberalesnę partijos liniją.
Dėl L. Kasčiūno kandidatavimo, M. Baltrukevičiaus vertinimu, politikas galimai laukia I. Šimonytės sprendimo.
„Aš įsivaizduoju, kad Kasčiūnas gali turėti ambicijų kažkada tapti TS-LKD pirmininku, bet iš kitos pusės bus turbūt vertinama, ar dabar yra optimaliausias laikas tikėtis laimėti. Realiai, gali būti visokių niuansų, bet Šimonytei realiausias varžovas būtų Kasčiūnas“, – tvirtino M. Baltrukevičius.
Kuri kryptis būtų palankesnė partijai: liberali ar krikdemiška?
Visgi I. Kalpokas teigė, kad TS-LKD partijai bent kažkokio atsinaujinimo reikėtų.
„Tačiau negalima sakyti, kad Šimonytė yra visiškai status quo kandidatė. Taip, iš esmės ji buvo matoma kaip svarbiausia partijos figūra, bet nebūtinai ji taip aklai tęstų Gabrieliaus Landsbergio politiką. Bet vis dėlto, tai būtų labiau centristinis, į liberalesnę didmiesčių pusę orientuotas variantas“, – pprtalui tv3.lt sakė I. Kalpokas.
Politologas priminė, kad per Seimo rinkimus buvo galima pastebėti, jog didmiesčiai nebūtinai yra ta auditorija, kuria TS-LKD galėtų pasitikėti šimtu procentų.
„Tai galbūt šiame kontekste įmanoma išlošti einant per tradiciškesnę kortą ir tokiu būdu stabdyti palaikymo nutekėjimą, kuris vyko, viena vertus, link Nacionalinio susivienijimo. Ir tuo pačiu, kad bent kažkiek balsų galėtų atkovoti Kasčiūnas ir iš tų, kurie balsavo už Žemaitaitį, nes Tėvynės sąjunga buvo matoma kaip išdavusi vertybes ar panašius dalykus.
Tai tas eksperimentas turėtų tam tikros logikos“, – įžvalgomis dalijosi I. Kalpokas.
M. Baltrukevičius teigė, kad L. Kasčiūnui tapus pirmininku, nusivylę rinkėjai galėtų sugrįžti, tačiau dalis liberalesnes pažiūras turinčių rinkėjų gali nusiuskti. Dėl šios priežasties, sunku pasakyti, kurią partijos politinę liniją rinktis būtų palankiau.
„Šimonytė jau iš esmės neturės tokio efekto, kaip, pavyzdžiui, turėjo Gabrielius Landsbergis, nes jis politikoje buvo dar gana naujas žmogus, kai tapo partijos pirmininku <...>.
Visgi, Šimonytė yra veteranė politikoje, ėjo premjerės pareigas“, – sakė analitikas.
M. Baltrukevičius pridūrė, kad L. Kasčiūnas yra intriguojantis veidas, kuris politikoje nėra naujas, tačiau aukščiausių atsakomybių dar neturėjęs.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad lietuviai rinkimuose dažnai mėgsta naujoves, todėl L. Kasčiūno tapimas partijos pirmininku gali suteikti naujos energijos ir sugrąžinti populiarumą.
Paulių Saudargą mato kaip dar vieną tinkamą kandidatą
Be L. Kasčiūno ir ekspremjerės, anot I. Kalpoko, dar vienas tinkamas kandidatas į TS-LKD pirmininkus būtų europarlamentaras Paulius Saudargas.
„Tam tikra prasme netgi apimantis vieno ar kito [I. Šimonytės ir L. Kasčiūno – aut. past.] gerąsias savybes. Tiek apeliuojantis tradiciškam, konservatyviam flangui, kuriame populiarus Kasčiūnas, tiek ir kalbant apie tą neigiamo šleifo nebuvimą.
Taip, Kasčiūnas turi savo aiškią auditoriją partijos gretose, bet ir turi savo reputacinių problemų, kurios labai aiškiai pasimatė jo skyrimo į ministrus metu. Tai Saudargas labiau centristinis variantas būtų.
Šaip, sakyčiau, jis galėtų btūi stiprus kandidatas, tik buvimas Europos Parlamente neišvengiamai šiuo metu sulauktų paralelių su Vilija Blinkevičiūte, o jų konservatoriai norėtų išvengti“, – pabrėžė I. Kalpokas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
