Iš pradžių – tabletės už dyką iš dosnaus bičiulio rankų, kad pabandytų. Vėliau – jau už pinigus, nes atsirado poreikis. Tokiu tradiciniu būdu marijampolietis Algimantas Gibas (28 m.) pratino Kalvarijos jaunimą prie kvaišalų.
Sukosi jaunimo būry
Kalvarijoje pas močiutę užaugęs A. Gibas, nuomodamasis butą Marijampolėje, daug laiko praleisdavo savo vaikystės ir paauglystės mieste, nes čia buvo susiradęs mylimąją. Iš tvarkingos daugiavaikės šeimos kilusios merginos neatbaidė širdies draugo praeitis – tuomet jau 4 teistumai (o netrukus vyras buvo nuteistas ir penktą kartą – už reketą).
A. Gibas būdavo dėmesingas merginai, mielai laiką leisdavo ir su jos broliu bei draugėmis – suorganizuodavo linksmybių išvykas į kaimyninį Lazdijų rajoną, kurio centras garsus naktiniu klubu „Holivudas“, arba važiuodavo į Kauną ir laiką leisdavo naktiniame klube „Amerika pirtyje“.
Per tokias išvykas A. Gibas neslėpdavo nuo jaunimo, kad turi tablečių. Jas vadindavo „ratais“ ir demonstruodavo, kaip jas praryja, o paskui švytėdavo gera nuotaika. Toks pavyzdys A. Gibo kompanijos dalyvius masindavo – jaunuoliai nedraudžiami pasiimdavo tų „ratų“ ir prarydavo. Tada apsvaigę šėldavo iki paryčių.
„Padėdavau degtukų dėžutę su „ratais“ viešai – ant stalo kavinėje ar automobilyje, ir visi jų imdavo už dyką, kas tik norėdavo, – vėliau pareigūnams sakė A. Gibas. – Svaiginausi ir pats. Nieko blogo man nebuvo, tad ir nemaniau, kad darau jaunuoliams didelę žalą.“
Lyg duoklė madai
Tačiau toks vaišingas ir dosnus A. Gibas buvo tik iš pradžių. Kaip jis ir tikėjosi, po kurio laiko jaunuoliai jau ieškodavo savo linksmintojo, ir tokių jaunuolių būrys plėtėsi – vienas kitam pasakodavo, kaip greitai ir gerai atsipalaidavę po „ratų“, neslėpdavo, kur gavę tablečių. Taip A. Gibo telefono numeris tapo žinomas ne vienam „ratų“ norinčiam Kalvarijos jaunuoliui.
Kvaišalų pardavėją jaunuoliai išsikviesdavo atvykti su preke arba patys važiuodavo į Marijampolę, kad susitiktų. Skambinti pardavėjui būdavo galima bet kuriuo paros metu.
A. Gibas vykdavo į Kalvariją ar į netolimą Jungėnų kaimą ir nekviečiamas, kai čia vykdavo jaunimo susibūrimai, poilsio vakarai. Atsiveždavo savo prekių – „ratų“ ir miltelių (metamfetamino). Už vieną dozę „vežančių“ miltelių (pusę gramo) jaunieji pirkėjai sumokėdavo A. Gibui 20 litų, o už kiekvieną „ratą“ – po 15 litų. Vieni vėliau pareigūnams teigė nuo dozės „sniegelio“ ar „gaidžio“ (taip vadindavo narkotikus) apsvaigdavę ir jausdavęsi gyvenantys be problemų, kiti neslėpė, kad suvartoti kvaišalai jų pojūčių nenuskaidrindavo šviesiomis spalvomis, tačiau jų vis tiek pirkdavo, nes neva nenorėdavo pasirodyti esą „kaimiečiai“. Tai buvo tarsi duoklė madai.
Turėjo pagalbininkų
Žinia apie A. Gibo taip aktyviai kvaišinamą jaunimą pasiekė ir Kalvarijos policininkus. Kaip jie išsiaiškino, marijampolietis tai buvo daręs jau bemaž pusmetį. Pareigūnams pavyko nustatyti daugiau kaip dešimt Kalvarijos jaunuolių, kurie dažniausiai įsigydavo kvaišalų iš A. Gibo. Tarp jų – A. Gibo dabar jau buvusi mylimoji ir pastarosios artima draugė. Jos, kaip ir dauguma šios bylos dalyvių, iki pažinties su A. Gibu nežinojo kvaišalų skonio ir apie tai net nepagalvodavo. Narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis marijampolietis nuodydavo net ir kelis nepilnamečius.
Savo „versle“ A. Gibas turėjo keletą bendraminčių pagalbininkų. Vienas iš aktyviausių jo „rėmėjų“ buvo anksčiau su teisėsaugininkais jokių problemų neturėjęs jaunas bedarbis kalvarijietis Tomas Miliauskas (22 m.). Prekiauti A. Gibui padėdavo ir keli kiti jo bičiuliai.
Kvaišalų platinimo bylą surinkę Kalvarijos policininkai teigė išaiškinę didelės apimties grupę, kvaišinusią būrį Kalvarijos jaunimo. Be A. Gibo ir T. Miliausko, į teismą buvo pasiųstas ir anksčiau už chuliganizmą teistas marijampolietis Edgaras Žilionis (23 m.), dirbantis betonuotoju, ir vadybininku vienoje Kalvarijos bendrovėje dirbantis anksčiau neteistas Žilvinas Vaitkūnas (24 m.). Jie visi buvo kaltinami dėl disponavimo kvaišalais.
Bausmės – ne visiems
Tačiau Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, iš naujo apklausęs apie 20 liudininkų ir įvertinęs visą medžiagą, realias teismo bausmes skyrė tik dviem kaltintiesiems. Aktyviausiu kvaišalų platintoju pripažintas A. Gibas dabar pasiųstas kalėti 8 metus. Teismas nustatė, kad A. Gibas per kelis mėnesius turėjo mažiausiai 710 tablečių su įspaustu katino snukio simboliu ir jas platino. Jų sudėtyje buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
A. Gibui talkinusį E. Žilionį teismas nubaudė 3 metų nelaisvės bausme. Abu šie nuteistieji jau įkurdinti už grotų.
T. Miliausko, padėjusio A. Gibui dėl disponavimo narkotikais ir įjunkusio juos vartoti, bet vėliau labai susigriebusio, teismas pasigailėjo. Itin gerai charakterizuojamą vaikiną apsiėmė auklėti jo krikšto mama, dirbanti mokytoja – ji oficialiai laidavo, kad sūnėnas daugiau nenusikals. Todėl T. Miliauskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą.
Dar labiau pasisekė Ž. Vaitkūnui – jis išvis išteisintas. Teismas paskelbė, kad nesurinkta pakankamai šio vyro kaltės įrodymų dėl narkotikų platinimo.
Komentaras: Gintaras Čekanavičius, Kalvarijos kriminalinės policijos vadovas:
Šiuos įvykius užfiksavome 2009-aisiais, bet byla dėl labai didelės apimties teisme išnagrinėta tik dabar. Faktai parodė, kad narkotikai – ir provincijos jaunimo problema.
Dirbome daugiau nei pusmetį, kol pavyko rasti neginčijamų įkalčių. Apklausėme labai daug Kalvarijos jaunimo. Šiurpą kėlė tai, kad kvaišalų platintojai savo klientais buvo pavertę ir mažiausiai šešias merginas. Be to, ir keletą nepilnamečių.
Pagrindinis šių nusikaltimų iniciatorius A. Gibas neišdavė, kur įsigydavo kvaišalų. Jis teigė, kad iš nepažįstamųjų, kuriuos susirasdavo per tarpininkus. Esą už tabletę sumokėdavo po du litus. Tikino, kad „ratų“ pirkdavo šiaip sau – labiausiai sau, nes jau keletą metų pats vartojo narkotines medžiagas.
A. Gibas neigė už pinigus platinęs narkotikus, tačiau liudininkai kalbėjo kitaip. Kita vertus, kas gali patikėti, kad vyras tik vaišindavo tomis tabletėmis, kai jis pats, būdamas bedarbis, jas pirkdavo.
Apmaudu, kad visus kaltintus asmenis, išskyrus A. Gibą, teismas tik „paglostė prieš plauką“, o vieną išvis išteisino. Mes buvome įsitikinę, kad įrodymų pakanka dėl visų kaltinamųjų.
Irena ZUBRICKIENĖ
