Daugiabučių gyventojams rengiama nauja valdžios ir energetikų „dovanėlė“ – išsipirkti šilumos punktus, už kuriuos seniai sumokėta šilumos mokesčiais. Šiauliečiams tektų pakloti 7 milijonus litų. Miestiečiai ketvirtadienį rengiasi protesto mitingui prie Savivaldybės.
Tvarkelė – klokite tūkstančius litų
Šiaulių miesto bendruomenės atstovai pirmadienį Savivaldybės salėje inicijavo susitikimą su miesto vadovais.
Reikalauta atidėti šilumos punktų priežiūros naujų maksimalių tarifų tvirtinimą miesto Taryboje. Tvirtinta, jog nėra aišku, nei kokie darbai įskaičiuojami į tarifus, nei kodėl jie didėja iš monopolinko atėmus teisę punktus prižiūrėti. Be to, tarifai rengti be vartotojų atstovų.
Planuojamas tarifų šuolis nuo iki šiol buvusių 10 centų už kvadratinį metrą buto ploto iki vidutiniškai 16,5 cento. Didžiausias tarifas (seniausių ir mažiausiai butų turinčių namų) būtų net 28,8 cento (su PVM). Patys namų administratoriai apskaičiuotų pagal Tarybos patvirtintas skaičiavimo lenteles maksimalius tarifus. Ar neatsiras naujų monopolininkų, kartelinių susitarimų?
Turtas yra. Kieno?
Aistrų sukėlė ir žinia, kad šilumos punktus iš šilumos tiekėjų reikės išsipirkti. Ją pagarsinęs Gintautas Šablinskas, bendrovės „Šiaulių energija“ komercijos direktorius, teigė, jog siūlomi trys būdai: punktus išsipirkti iš karto, nuomotis ar išsipirkti išperkamosios nuomos būdu, sutartį sudarant penkeriems metams.
Įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, šilumos tiekėjams uždrausta prižiūrėti ir eksploatuoti šilumos punktus.
Tvarkos aprašo projektas praeitą savaitę išsiuntinėtas šilumos tiekėjų bendrovėms ir savivaldybėms. Vyriausybės dar nepatvirtintas.
„Šiaulių energija“ šilumos punktus daugiabučių gyventojams parduotų pagal likutinę vertę. Dabar šio turto likutinė vertė sudaranti 7 milijonus litų. „Turtas yra ir jis negali dingti“, – aiškino G. Šablinskas.
Šilumos punktai miesto daugiabučiuose – iš viso beveik 900 namų – „Šiaulių energijos“ pradėti keisti 1998 metais, o baigti 2005 metais. Su dviem pašildytuvais kainavę po 25 tūkstančius litų, su vienu – 17 tūkstančių litų, be pašildytuvų – 10–11 tūkstančių litų.
G. Šablinsko teigimu, dabar už juos vidutiniškai tektų mokėti po 7 tūkstančius litų. Pigiausiai – 3–5 tūkstančius litų, brangiausiai – per 10 tūkstančių litų. Šilumos punktų būklę vertintų Energetikos inspekcijos atstovai.
Gyventojų nuosavybė ar ne?
Susirinkimo dalyviai klausė: „Šilumos punktai pagal Civilinį kodeksą, Šilumos ūkio įstatymą, Bendrijų įstatymą yra bendra dalinė namo gyventojų nuosavybė, kaip ji tapo ir „Šiaulių energijos“ dalinė nuosavybė? Ar ne iš pelno, ne iš mūsų mokesčių pastatėte tuos punktus? Jie seniai apmokėti ir išsipirkti.“
G. Šablinskas neneigė: investicijos yra iš tarifo lėšų, bet „senus demontavome ir jums atidavėme“, todėl naujai įrengti tapę bendrovės turtu.
Šilumos punktų amortizaciniai atskaitymai buvo įskaičiuoti į šilumos pardavimo kainą – sudarė 0,4 cento už kilovatvalandę. Savivaldybės duomenimis, per metus šilumos punktų įrangai atnaujinti būdavo surenkama 1,7 milijono litų.
Dabar 0,4 cento iš šilumos tarifo miesto Tarybos sprendimu jau yra išbraukti – pagal Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus.
Kol punktų nuosavybės reikalai neišspręsti, „Šiaulių energija“ avarijoms ištikus, įrangai sugriuvus, punktus dar remontuoja, detales keičia. Bet sąskaitas kaupia, jas, anot G. Šablinsko, „pripliusuos“ prie šilumos punktų išsipirkimo kainos.
Meras parduotų už simbolinį litą
Miesto meras Justinas Sartauskas sutiko, jog gyventojai teisūs: „Kreipsimės į Energetikos ministeriją. Jeigu pasakytų, kad atiduodame punktus už 1 simbolinį litą – tai būtų aišku. Sumažiname įmonės įstatinį kapitalą ir būtų išspręsta problema.“
Tarybos kreipimasis, anot mero, jau yra rengiamas. Ketvirtadienį miesto Tarybos posėdyje siūlys jį priimti, o klausimą dėl naujų priežiūros tarifų – atidėti.
Meras ragino „nedaryti politikos“ protestų mitingais. Tačiau aktyvistų tvirtinimu, darbo grupė iš 24 visuomenininkų metus jau dirba dėl šilumos ūkio problemų, ne kartą beldėsi ir į mero duris. Tačiau net į Savivaldybės darbo grupę, kuri rengė tarifų projektą, jos atstovai nebuvo pakviesti.
„Nuostata – nesikiškite, mes viską padarysime – ir priveda prie akligatvio, – sakė viena iš aktyvių susirinkimo dalyvių. Anot jos, ir nereikia argumentuoti: „Prezidentė liepė, mes darome, o Prezidentę jūs mylite.“
Norima antrą kartą pasipelnyti
Seimo narys Almantas Petkus (nuotr.petkus) yra kreipęsis į Vyriausybę, kad gyventojams šilumos punktai būtų perduoti neatlygintinai:
– Civiliniame kodekse yra aiškiai pasakyta – visos bendros namo inžinerinės sistemos yra bendroji namo nuosavybė – niekieno kito ji negali būti. Ta nuostata yra perkelta ir į Šilumos ūkio įstatymą. Tai kokia kalba gali būti, jog reikės šilumos punktus išsipirkti?
Jeigu Vyriausybė nerastų galimybių punktų perdavimo sutvarkyti, tai savivaldybės taryba gali priimti sprendimą.
Manipuliacijų yra daug. Šilumininkai aiškina savo lėšomis punktus įrengę. O kas prašė sutikimo paimti turtą, išardyti? Jeigu norėdami užtikrinti paslaugos kokybę padarė investicijas – ačiū. Bet kiekvienas vartotojas tas investicijas apmokėjo pagal mokesčio tarifą. Antrą kartą pasipelnyti visada norinčių atsiras, bet reikia sveiko proto turėti.
Rūta JANKUVIENĖ
