• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus buvo pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis. 

Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus buvo pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis. 

REKLAMA

Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje.

Varšuvos universiteto biblioteka apie vagystes sužinojo tik praėjusį mėnesį. Tarp pavogtų vertybių – pirmieji Aleksandro Puškino ir Nikolajaus Gogolio darbų leidimai.

Vienas universiteto darbuotojas apskaičiavo, kad pavogtų knygų vertė – maždaug milijonas eurų.

„Tai kaip karūnos brangakmenių išlupimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hieronimas Grala, buvęs diplomatas, Rusijos politikos ekspertas ir Varšuvos universiteto profesorius.

„Laimei, paimta ne viskas, bet dingo keli smaragdai, deimantai ir rubinai“, – sakė H. Grala, padedantis universitetui įvertinti nuostolius.

REKLAMA
REKLAMA

Vagystės Varšuvoje yra ne vienintelės – vagys nusitaikė ir į bibliotekas trijose Baltijos valstybėse. Visose jose taip pat taikytasi į rusų literatūrą.

REKLAMA

Ekspertai mano, kad pavogtos knygos atsidūrė Rusijoje, kur bent dalis jų buvo parduota per paskubomis surengtus aukcionus Maskvoje.

„Pramoninis mastas“

Pirmą kartą tokios vagystės buvo pastebėtos pernai Latvijos nacionalinėje bibliotekoje; buvo pasigesta trijų knygų.

Vėliau vienas Sakartvelo pilietis buvo pripažintas kaltu dėl jų vagystės ir nuteistas pusę metų kalėti, tačiau jo bendrininkas liko laisvėje.

REKLAMA
REKLAMA

Tą patį mėnesį į universiteto biblioteką Estijos Tartu mieste atėjo du vyrai, tvirtinę, kad studijuoja cenzūrą ir spausdinimo politiką XIX amžiaus pradžios Rusijoje. Jie paprašė kone 200 metų senumo A. Puškino ir N. Gogolio knygų.

Tik po keturių mėnesių biblioteka suprato, kad vyrai vietoje tų knygų paliko aštuonias įtikinamai atrodančias kopijas. Vėliau apskaičiuota, kad nuostolis siekia 158 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gegužę Vilniaus universiteto biblioteka aptiko, kad dingo 17 jos retų rusiškų knygų.

„Dauguma pavogtų knygų buvo pakeistos neoriginaliomis“, – AFP sakė Lietuvos generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Kaip teigia Lietuvos tyrėjai, pavogtos knygos yra vertos maždaug 440 tūkst. eurų.

Varšuvos universitetas jau išsiaiškino, kad trūksta 79 knygų, vadinasi, patyrė didžiausią nuostolį iš visų keturių šalių.

REKLAMA

„Čia vagys veikė pramoniniu mastu, – AFP sakė vienas Varšuvos universiteto bibliotekos darbuotojas, nenorėjęs viešinti savo pavardės. – Kai pamačiau, ką jie paėmė, mane išpylė prakaitas.“

Tarp vagių paliktų klastočių, kurias matė AFP, yra ir prastų imitacijų, ir skrupulingai suklastotų darbų, kai atpažinti klastotę galima tik iš kitokios antspaudo spalvos ar etiketės dydžio.

Kol bibliotekos nieko nenutuokė, originalai buvo pardavinėjami Maskvoje.

„Yra 2022 metų gruodžio 22-osios įrašas, kad šios knygos yra savo vietoje, – sakė H. Grala. – Tą pačią dieną per aukcioną Maskvoje viena iš šių knygų buvo parduota už 30,5 tūkst. eurų.“

REKLAMA

„Organizuoti iš Rusijos“

Vagysčių iš Varšuvos bibliotekos tyrimui artimi šaltiniai AFP parodė Rusijos aukcionų namų „Litfond“ surengtų aukcionų ekrano nuotraukų, kuriose matyti knygos su Varšuvos universiteto antspaudais ir katalogo numeriais.

„Man aišku, kad visi veiksmai buvo centralizuotai organizuoti iš Rusijos“, – sakė H. Grala.

AFP susisiekė su „Litfond“, bet kompanijos generalinis direktorius Sergejus Burmistrovas nei aiškiai paneigė, nei patvirtino kokius nors pažeidimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aukcionų namai „Litfond“ dirba vadovaudamiesi esamais Rusijos Federacijos įstatymais (...), mes nepriimame parduoti ir neparduodame jokių knygų su egzistuojančių valstybinių bibliotekų antspaudais“, – sakė S. Burmistrovas.

Tačiau H. Gralos teigimu, yra aiškus su Rusija susijęs ryšys tarp vagysčių Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Pasak jo, tas ryšys nestebina ir neatrodo atsitiktinis.

„Pirmieji trys smūgiai suduoti toms šalims, kurias rusai kaltina kovojimu su rusų kalba ir rusų kultūra, – sakė H. Grala. – Jie gan gerai suprato, kad Rossica (dalykai, susiję su rusų kultūra) mūsų regione saugoma ne taip akylai (...), o mažiau saugoma reiškia lengviau prieinama.“

REKLAMA

Lenkijos santykiai su Rusija seniai yra įtempti; Varšuva griežtai kritikuoja Kremlių ir Rusijos invaziją Ukrainoje.

Varšuva ir Maskva dažnai apsikeičia kandžiomis pastabomis apie viena kitos kultūros paveldo apsaugą.

H. Grala sunkiai tvardė emocijas kalbėdamas apie, jo žodžiais, negrįžtamą retų rusiškų knygų, Lenkijoje išgyvenusių du nacionalinius sukilimus ir du pasaulinius karus, praradimą.

„Varšuvos universiteto bibliotekininkai per karą rizikuodami gyvybe slapta įrengė dvigubas lubas ir paslėpė šias knygas, kad jos nedingtų ir nesudegtų“, – sakė jis.

„O mes negalėjome apsaugoti jų nuo pavogimo“, – pridūrė profesorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų