Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė tv3.lt pasakojo, kad į „Brexit“ tautiečiai reaguoja įvairiai, tačiau dėl nenumatytai ilgų ir komplikuotų procesų, jaučiasi pavargę ir jau abejingai žiūri į tai, kas vyksta.
„Ne tik JK gyvenantys lietuviai, bet ir kiti čia gyvenantys į „Brexit“ reaguoja įvairiai, bet jau iš daugelio jaučiasi abejingumas ir nuovargis. Tenka dažnai girdėti, kai įvyks „Brexit“, tuomet ir žinosime, kas mūsų laukia.
Tačiau tie, kas dirba, moka mokesčius, nuomojasi, ar yra įsigiję būstą, dėl savo ateities jaučiasi pakankamai ramiai. Tačiau kas labiausiai neramina – tai ekonominė padėtis, kurio blogėjimas gali būti iššauktas išstojimo iš ES“, – minėjo D. Asanavičiūtė.
Be išsilavinimo tikisi mažiausiai 1000 eurų į rankas
Naujienų portalui tv3.lt pateiktais Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje buvo registruota 418 asmenų, turinčių emigranto statusą. Beveik pusė jų – iš Didžiosios Britanijos grįžę ir darbo ieškantys tautiečiai.
Tarp visų į Lietuvą sugrįžusių asmenų, 27 proc. turi darbo rinkoje paklausią profesiją ir aktyviai ieško darbo, likusieji yra žemos kvalifikacijos darbuotojai.
„Tie kurie grįžta į Lietuvą, panašu, nusiteikę dirbti, kurti verslą, užsidirbti, o ne kliautis valdžios garantijomis, nes šalpos sistema čia nepalyginamai skurdesnė nei Vakaruose, tad grįžtančiųjų srautai kažkokių nepamatuotų iššūkių viešiesiems finansams sukelti neturėtų“, – savo nuomone dalijosi I. Genytė-Pikčienė.
Užimtumo tarnyba paaiškina, kad aukštesnės kvalifikacijos asmenys įsidarbina gana greitai ir sėkmingai, bet žmonėms, neturintiems išsilavinimo arba įgijusiems žemesnės kvalifikacijos profesijų atstovams, įsidarbinti yra sudėtingiau, nes jie tikisi didesnio atlyginimo, ir lygina siūlomą su gautu emigracijoje.
O gyventi grįžusių emigrantų profesijos skiriasi kaip diena ir naktis.
„Tarp registruotų emigrantų yra gamybos darbuotojų, statybininkų, stalių, gipso kartono, atitvarų montuotojų, vairuotojų, logistikos srities specialistų, pardavėjų, degalinės operatorių, taip pat mokytojų, IT specialistų, vadybininkų ir gydytojų.
Tačiau daugiau asmenų užsienyje yra ilgą laiką dirbusių nekvalifikuotus darbus. Specialistai pageidauja darbo pagal turimą išsilavinimą ir darbo patirtį, kai kurie labiau norėtų dirbti tarptautinėse kampanijose Lietuvoje. Nemažai norinčių dirbti staliais, statybininkais, vairuotojais, pagalbiniais darbininkais“, – kalbėjo M. Jankauskienė.
Užimtumo tarnyba patikino, kad reemigramtų lūkesčiai dėl atlyginimo priklauso nuo to, kur emigrantai grįžta gyventi. Jei rajonuose vienus tenkina 600 eurų atlyginimas, tai didesniuose miestuose jie tikisi gauti mažiausiai 1000 eurų.
Pastebima, jog jaunuoliai tikisi gauti apie 1000 eurų už nekvalifikuotą darbą, kadangi tiek gaudavo kitoje šalyje dirbdami pakuotojais, šiltnamių darbuotojais, sandėlio darbininkais. O nepavykus įsidarbinti Lietuvoje, jie teigia ieškosiantys darbo kitose šalyse.
„Brexit“ – ne pagrindinė grįžtančiųjų priežastis
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, grįžusieji iš Jungtinės Karalystės „Brexit“, kaip grįžimo priežasties, dažniausiai neįvardija, o sako, kad grįžo dėl artimųjų, draugų, pagausėjusios šeimos ar pabodusio gyvenimo emigracijoje.
Lygiai taip pat ir iš kitų šalių parvažiavę tautiečiai sugrįžimo priežastis nurodo labai įvairias: baigėsi sezoniniai darbai, artimų žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, pablogėjusi sveikata, noras gyventi Lietuvoje, vaikų mokslai ir kiti motyvai.
M. Jankauskienė pasakojo, kad emigrantai, ilgiau gyvenę užsienyje ir nusprendę grįžti, dažnai patiria nemažą diskomfortą.
„Jiems reikia adaptuotis, mokytis gyventi iš naujo ir bandyti rasti darbą kitokių standartų rinkoje. Taip pat grįžusieji susiduria su daugybe kasdieninių iššūkių – skiriasi bendravimo kultūra (gerąja ir blogąja prasme), nutrūkę ryšiai su draugais ir pažįstamais.
Užsienyje ilgą laiką praleidę tautiečiai dažniausiai labiau savimi pasitiki ir optimistiškai žiūri į darbo paiešką gimtojoje šalyje, tačiau norint sėkmingai integruotis, reikia nemažai pastangų, panašiai, kaip ir svetimoje šalyje. Taigi ne visiems pavyksta įgyvendinti numatytus planus, rasti norus atitinkantį darbą bei darbo užmokestį, todėl nemaža dalis emigrantų, ilgai neužsibuvę, grįžta atgal.
Darbo patirties Lietuvoje neturėjimas, siūlomas gerokai mažesnis darbo užmokestis, nepagarba iš darbdavių pusės (klientai pasidalina nuoskauda, kad dažnas darbdavys neinformuoja kliento apie darbo pokalbio rezultatus) tai – pagrindinės priežastys, dėl kurių grįžę asmenys nusprendžia vėl ieškoti darbo užsienio šalyje. Jie paprasčiausiai nusivilia atlyginimų dydžiais ir darbo sąlygomis Lietuvoje“, – patikino M. Jankauskienė
Dabar arba niekada
Tačiau „Luminor" banko vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad norintiems grįžti emigrantams dabar yra palankiausias:
„Lietuva šiuo metu mėgaujasi ekonomikos ciklo pakilimu: sparti ekonominė plėtra, ateinančios investicijos, vietos verslo proveržis ir daugelis kitų ekonominių parametrų tą puikiai iliustruoja. Be to, ekonomikos augimą pastaruoju metu lydi sveiki darbo rinkos rodikliai. Darbo rinka net dūzgia iš įtampos dėl darbuotojų trūkumo, o darbo užmokestis kyla sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų, tad darbštūs ir ypač specifinių kvalifikacijų turintys specialistai yra labai laukiami, jiems neturėtų kilti problemų įsitvirtinant."
Lietuvių bendruomenės pirmininkė Didžioje Britanijoje tikina, kad norintiems grįžti trūksta būtiniausios informacijos.
„Visų pirma trūksta informacijos apie laisvas darbo vietas, ypač regionuose. Žmonės bijo grįžti ir sklando daug baimių, kad grįžus nepavyks susirasti darbo arba jis bus menkai apmokamas bei teks vėl išvykti gyventi ir dirbti į užsienį.
Šeimos bijo grįžti dėl vaikų integracijos. Dar ne visos mokyklos pasiruošusios priimti atvykusius iš užsienio, nepakankamai skiria dėmes jų integracijai. Norint įsigyti būstą, net ir turint pakankamai santaupų pradiniam įnašui, bankai nesuteikia paskolų, kurių darbo užmokestis buvo ne eurais. Šios užkardos, kurios nesunkiai pašalinamos, trukdo ramiai apsispręsti dėl grįžimo namo, nors noro yra daug“, – mintimis dalijosi D. Asanavičiūtė.
Daugiausia grįžusių – pernai
2018 m. išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų (tai 33 proc. mažiau nei 2017-aisiais).
Pernai iš jų net 12 tūkst. (37 proc.) išvyko į Jungtinę Karalystę. Visgi, emigrantų skaičius, palyginti su 2017 m., į Jungtinę Karalystę sumažėjo 9,5 tūkst. – 1,8 karto. Likusieji Lietuvą iškeitė į Vokietiją (3,2 tūkst.), Norvegiją (3 tūkst.), Airiją (2 tūkst.).
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. sausio-vasario mėnesiais iš Lietuvos emigravo 6668 nuolatiniai gyventojai – tai 1108 asmenimis daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Tačiau yra ir gerų žinių. Štai praėjusiais metais į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. emigrantų, iš kurių daugiau kaip pusė – reemigrantai iš Didžiosios Britanijos. Lyginant pastaruosius 3 metus, iš gausiai lietuviais apgyvendintos Anglijos, 2018 m. sugrįžo 7600, 2017 m. – 4904, 2016 m. – 6341 Lietuvos piliečiai.
Tarnybos specialistų teigimu, šiais metais iš Jungtinės Karalystės grįžusių ir užsiregistravusių asmenų skaičius nėra išskirtinis, palyginti su ankstesnių metų laikotarpiais.
2018 m. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta užsienio lietuvių apklausa, kurioje dalyvavo 1851 respondentas iš 61 šalies.
Jos duomenimis, JK gyvenantys lietuviai atsakė taip: 5,1 proc. respondentų jau apsisprendė dėl grįžimo į Lietuvą ir grįš šiais arba kitais metais; 8,7 % – taip pat,tik per artimiausius 5 metus; 6,3 % - grįš, bet ne anksčiau kaip po 5 metų; 52,4 % – neatmeta galimybės grįžti kada nors ateityje; 27,6 proc. respondentų atsakė manantys, kad niekada negrįš gyventi į Lietuvą.
