Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad Lietuvoje lenkiškų pavardžių rašymas lenkų kalba yra politinis sprendimas, nes kalbinių argumentų tam nėra.
"Kalbinių argumentų čia nėra, tai yra politinis sprendimas. Seimas turi apsispręsti. Jie pasirašė sutartį paritetiniais pagrindais. Čia yra gryna politika. Jeigu politikai pasakys, kad ne, tai ir bus "ne". Jeigu jie pasakys "taip", tada ir mes priimsime", - Eltai sakė I. Smetonienė.
Šalies vadovai pritaria lenkiškų pavardžių rašymui originalo kalba.
Prezidento Valdo Adamkaus teigimu, Lenkijoje lietuviai neturi jokių problemų dėl savo pavardžių rašymo originalo kalba, atitinkama problema su lenkiškų pavardžių rašymu Lietuvoje turi būti skubiai sutvarkyta.
"Pavardė yra turtas, kuris priklauso kiekvienam iš mūsų, ir aš manau, kad niekas neturi teisės į tą turtą kėsintis", - pareiškė Prezidentas prieš porą savaičių per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos Prezidentu Lechu Kačinskiu (Lech Kaczynski).
L. Kačinskis pažymėjo, kad lietuviai, kaip ir kitų Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai, neturi problemų dėl savo pavardžių rašymo originalo kalba.
"Būtų problemų nebent dėl tų tautų, kurios vartoja visai skirtingą raidyną, pavardžių rašymo. Aš kalbu apie kinus arba japonus, kurie gyvena Lenkijoje", - patikslino L. Kačinskis.
Premjeras Andrius Kubilius pritaria lenkiškų pavardžių rašymui lenkų kalba. Pasak Ministro Pirmininko, pavardė - tai savotiškas prekės ženklas.
"Pritariu tiems lietuvių kalbos ekspertams, kurie sako, kad pavardė yra žmogaus nuosavybė, ir pavardę galima laikyti prekės ženklo analogu. (...) Nekeliame klausimo, kaip rašyti kokį nors tarptautinės firmos prekės ženklą, jeigu jame vartojamos kokios nors raidės, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje. Tai lygiai taip pat pavardė yra žmogaus nuosavybė ir žmogus turi visišką teisę ginti šiuo požiūriu savo nuosavybę", - yra teigęs A. Kubilius.
Speciali Vyriausybės darbo grupė siūlo institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose vardus ir pavardes leisti rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniškais rašmenimis. Dar 1991 m. priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas numato, kad Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis.
Tuo tarpu Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Seimo posėdžių sekretoriate balandžio pradžioje jis įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriame prašoma KT išaiškinti, ar Lietuvoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais nelietuviškais rašmenimis.
