Nepakėlęs įtampos ir įtarimų sukčiavimu, Kauno priemiestyje Vytėnuose, savo namuose, nusižudė buvęs statybų bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius Antanas Gureckis (59 m.). Kulką sau į krūtinę jis paleido, kai gretimame kambaryje kriminalistai darė kratą.
Statė didelius objektus
„Antanas buvo nepaprastai pareigingas, darbui atsidavęs ir geras žmogus“, – išgirdę apie buvusio bendradarbio ir verslo partnerio savižudybę kalbėjo verslininko pažįstami ir draugai. Daugelis niekaip negalėjo suprasti, kaip stiprus ir kantrus, verslo pasaulio sunkumų užgrūdintas A. Gureckis ryžosi tokiam drastiškam žingsniui.
Nuo nedidelės statybų darbais besiverčiančios įmonės savo verslą pradėjęs kaunietis A. Gureckis netrukus tapo vienos didžiausių Lietuvoje statybų bendrovės vadovu. Iš pradžių verslas sekėsi gan gerai. „Mitnija“ pastatė ne vieną Lietuvoje žinomą objektą: „Akropolius“ Kaune ir Klaipėdoje, kelis „Maximos“, „Senukų“ prekybos centrus.
Gerėjo ir įmonės šeimininko gyvenimas. Iš poros kambarėlių daugiabutyje A. Gureckis su šeima persikėlė gyventi į prabangų namą Kauno priemiestyje.
Dar prieš krizę, 2006 metais, A. Gureckis savo įmonę už 57 milijonus litų pardavė koncerno „MG Baltic“ antrinei bendrovei „MG Baltic Investment“. Pagal sutartį jis dar 3 metams liko vadovauti „Mitnijai“, o per tą laiką spėjo atpirkti 10 procentų jos akcijų.
Siekė susigrąžinti pinigus
Tuo metu per šalį nusiritusi krizė ypač palietė statybos bendroves. Taip jau atsitiko, kad pasikeitus šeimininkams „Mitnija“ pralaimėjo beveik visus Lietuvoje skelbtus didelių statybų konkursus. Koncernas „MG Baltic“, tikėjęsis, kad „Mitnija“ duos daug pelno, pamatė, kad ši įmonė yra ant bankroto ribos. Kalbama, kad koncerno savininkas Darius Mockus pasiūlęs A. Gureckiui pirkti akcijas atgal, o šis nesutikęs – taip ir prasidėję nesutarimai tarp naujųjų šeimininkų ir direktoriaus.
Šių metų kovo 5 dieną „Mitnijos“ valdybos pirmininku buvo išrinktas D. Mockus, o A. Gureckis ir visa jo šeima turėjo palikti pačių sukurtą įmonę. Jos generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Arūnas Minelga. Konfliktams vis nesibaigiant, santykius imta aiškintis teismuose – bendrovė „MG Baltic Investment“ iš buvusio „Mitnijos“ vadovo siekė prisiteisti 77 milijonus litų dėl pastarajai esą padarytos žalos ir prasto jos valdymo, o teismai areštavo visą jo turtą.
Galutinai verslininką A. Gureckį palaužė žinia, jog pirmomis birželio dienomis Vilniuje jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. „Mitnijos“ atstovai pasiskundė prokuratūrai, esą A. Gureckis 2007–2008 metais, dar būdamas šios bendrovės direktoriumi, sudarė fiktyvią sutartį ir darbų atlikimo aktus su sostinės gyventoju Rimvydu Silickiu. Šiam vilniečiui iš „Mitnijos“ kasos buvo pervesta 435 000 litų.
Kai iš Vilniaus atvykę ir kratą daryti pasiruošę kriminalistai pasibeldė į A. Gureckio duris, jų kolegos jau krėtė R. Silickio namus. Iš lovos pakeltas A. Gureckis nerodė jokių emocijų. Išgirdęs, jog su pareigūnais jam teks vykti į Vilnių, šyptelėjo ir paprašė leisti nueiti į kitą kambarį pasiimti vaistų. Tačiau nuėjęs į erdvią svetainę, suskubo ieškoti ne vaistų – iš seifo išsitraukė revolverį, nukreipė sau į krūtinę ir paspaudė gaiduką...
Kaltinimai koncerno vadovui
Po vyro mirties A. Gureckio našlė Violeta negailėjo karčių žodžių D. Mockui ir tikino, jog būtent jis kaltas dėl netikėtai įvykusios tragedijos. Esą jos vyras nebepajėgęs kovoti su gerokai galingesniu ir įtakingesniu D. Mockumi – visi teismų sprendimai būdavo palankūs „MG Baltic“ koncernui, o pagalbos A. Gureckis nesulaukė nei Prezidentūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje, kurioms buvo pasiskundęs, jog koncernas „MG Baltic“ siekiąs pasisavinti visą jo turtą. Kad keletą pastarųjų mėnesių A. Gureckis stengėsi atlaikyti psichologinį smurtą, patvirtino ir jo advokatas Artūras Bauža. Šis taip pat teigė manantis, jog teisėsaugos veiksmai buvo paskutinis lašas, perpildęs palaužto verslininko kantrybės taurę. Buvo areštuotas visas A. Gureckio nekilnojamasis turtas, pinigai sąskaitose, automobiliai. Našlė prasitarė, jog vyras yra sakęs, kad šeimai, ko gero, būtų geriau, jei jo neliktų.
„MG Baltic'o“ atstovai neigia, kad jie būtų darę kokį nors spaudimą verslininkui. Jų žodžiais, viskas buvo daroma teisinėmis priemonėmis.
Neatlaikė krizės
Kad verslininkai, susidūrę su sunkumais, savo noru palieka šią ašarų pakalnę, nėra jokia naujiena.
Šių metų balandį savo noru iš gyvenimo pasitraukė vilnietis verslininkas Kęstutis Mizaras (56 m.), leidybos bendrovių „Grafija“ ir „Lodvila“ savininkas bei generalinis direktorius. Prieš mirtį jis parašė jautrius atsisveikinimo laiškus žmonai, sūnui, draugams. Artimųjų teigimu, verslininkas neatlaikė „lietuviškos depresijos“ ir „konkurencijos ypatumų“.
Šių metų sausį Panevėžyje, palikę 2 nepilnamečius vaikus ir atsisveikinimo laišką, nusižudė panevėžiečiai sutuoktiniai Aušra (38 m.) ir Haroldas Nečioniai (40 m.), vadovavę prekybos langais bendrovei „Armanas“ – „Hrono“ įmonių grupės atstovybei Panevėžio regione. Jiedu rasti pasikorę garaže. Manoma, kad palūžo nuo ekonominio sunkmečio – „Armanui“ dėl skolų buvo paskelbti 3 turto areštai.
Pernai birželį Klaipėdoje, savo namuose, savigynai išduotu pistoletu „Beretta“ nusišovė žinomas verslininkas Alvydas Dirvonas (50 m.). Apie 15 metų pradirbęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ komercijos direktoriumi, jis buvo Klaipėdos centre prieš keletą metų atidaryto viešbučio „Navalis“ vienas iš savininkų, taip pat buvo beįrengiąs Kauno centre dar vieną viešbutį – „Europa Royale Kaunas“.
Pernai kovo mėnesį savo namuose pasikorė Lietuvos ir Vokietijos plastikinių langų gamybos įmonės „Heinzmann" direktorius ir vienas savininkų kaunietis Mindaugas Valančius (49 m.). Jis palūžo, kai verslo partneriai iš finansinės krizės ištiktos Islandijos sustabdė mokėjimus. Verslininkas, jaunystėje žaidęs Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandoje, prieš mirtį paliko šeimai ilgą atsisveikinimo laišką.
2008-ųjų lapkritį, Lietuvoje jau plačiau pasklidus žiniai apie ekonominę krizę, Marijampolėje, savo prabangiame name, savigynai išduotu pistoletu „Beretta“ nusišovė bendrovės „Airatransus“ generalinis direktorius Alvydas Tačilauskas (47 m.), garsėjęs ir savo ryšiais su kriminalinio pasaulio atstovais. Jis žmonai ir vaikams paliko atsisveikinimo laišką, kuriame parašė, jog esąs pavargęs nuo gyvenimo. Verslininkas, pastaruoju metu važinėdavęs vienu prabangiausių (apie 50 000 eurų vertės) automobilių, buvo slegiamas didžiulių skolų bankui. A. Tačilausko verslas klestėjo apie 7 metus. Pradėjęs nuo prekybos naudotais automobiliais, jis buvo įsteigęs modernų automobilių remonto paslaugų centrą, vėliau – pramogų klubą ir kavinę „Aira“.
Byla nukeliavo į archyvą
O štai iš gyvenimo nusprendęs pasitraukti vienas turtingiausių Šilutės žmonių, verslininkas Vinardas Barcys (40 m.) į aną pasaulį pasiėmė visą šeimą. Pirmiausia jis nušovė dukterį Eriką (17 m.), po to – žmoną Gitaną (40 m.). Paskui surašė lyg ir testamentą, jame nurodė, kam atiduoti pinigus, o tada pats nusišovė. Verslininko namuose pareigūnų aptiktame dokumente V. Barcys parašė, kad iš gyvenimo, pasiimdamas saviškius, traukiasi todėl, kad jo šeimai nereikėtų amžinai mokėti skolų.
V. Barcys prekiavo naudotais automobiliais, kuriuos atveždavo iš užsienio. Prieš metus kitus tas verslas klestėjo, tačiau krizei parodžius nagus, verslininkui teko skolintis pinigų. Po jo nusižudymo Šilutėje sklandė kalbos, esą kartu su automobiliais buvusi gabenama kontrabanda, esą V. Barcys buvęs susijęs su nusikalstamomis struktūromis, tačiau tai ir liko gandais.
Teisėsaugininkai nerado duomenų, kad verslininką V. Barcį kas nors būtų privedęs prie savižudybės. Kaip tik praėjusį mėnesį Barcių šeimos byla buvo nutraukta ir atgulė archyvan.
Nusišovė prie kapinių
Vienas iš pirmųjų Lietuvos verslininkų, savo noru pasitraukusių iš gyvenimo, buvo marijampolietis Raimondas Kazla (36 m.). 1994-ųjų rugsėjį jis, tuo metu garsiausias šio regiono ir Lietuvoje gerai žinomas verslininkas, nusišovė Marijampolėje prie kapinių. R. Kazla buvo Marijampolės zonos verslininkų asociacijos prezidentas, aktyviai rėmęs ir pats organizavęs kultūros, meno ir sporto renginius, geranoriškai padėdavęs visiems, kurie paprašydavo. R. Kazla kurį laiką buvo laikomas vienu turtingiausių verslininkų, o nusišovė neatlaikęs skolų naštos. Beje, gerą pusmetį iki mirties R. Kazla buvo paskolinęs per 146 000 JAV dolerių bei 6500 Vokietijos markių ir savo tuometiniam kolegai, dabar prieštaringai vertinamam Žydrūnui Buzui. Šios skolos taip ir neatgavo.
Tik faktai:
Lietuvoje pastaruoju metu nusižudo apie 1100 žmonių per metus (po 3 žmones per dieną).
Per metus nusižudo apie 850–900 vyrų ir 200–250 moterų.
Didžiausia dalis nusižudžiusiųjų – 45–60 metų amžiaus.
Apie 85 procentus savižudžių pasikaria.
Lietuvos suicidologų asociacijos prezidentas Alvydas Navickas:
Išgirdęs kalbą apie mirtį, kiekvienas iš artimųjų turėtų suklusti ir surasti laiko apie tai pakalbėti su liūdesio apimtu žmogumi. Reikia nebijoti kalbėti apie savižudybę, reikia išklausyti nusivylusį žmogų, kuo daugiau sužinoti apie jo pasirinktą savižudišką elgesį. Jeigu gresia nusinuodijimas, artimiesiems būtina paimti vaistus ar kitus nuodingus produktus, jeigu yra ginklas, būtina jį paimti. Gali padėti vien tik savižudybės būdo kontrolė. Į pagalbą reikia kviesti kuo daugiau artimųjų ir specialistų.
Psichologinė pagalba:
„Vilties linija“, psichologinė pagalba suaugusiesiems: www.kpsc.lt
Pagalbą visą parą numeriu 8-800 60700 teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
