Kauno apygardos teismas išteisino Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėją Anželiką Šimaitienę (39 m.) ir jos posėdžių sekretorę Jolantą Rutkauskienę (32 m.). Po 4 metų teismų maratono išgirdusios sau palankų sprendimą, abi moterys nesuvaldė ašarų.
Šios bylos Kauno apygardos teismas buvo ėmęsis jau trečią kartą. Dar pernai gegužės pabaigoje šio teismo Baudžiamųjų bylų kolegija išnagrinėjo teisėjos A. Šimaitienės (jos kaip teisėjos įgaliojimai 2006 metų vasarį buvo sustabdyti Lietuvos prezidento dekretu) ir jos sekretorės J. Rutkauskienės baudžiamąją bylą. Abi buvo kaltinamos, kad veikdamos drauge piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo dokumentą – teismo posėdžio protokolą, įrašė į jį melagingas žinias. Teisėjų kolegija nutarė A. Šimaitienei ir J. Rutkauskienei baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Bliuvas teismo nutartį apskundė Apeliaciniam teismui.
Pernai spalio viduryje Apeliacinis teismas iš dalies patenkino teisėjos A. Šimaitienės ir prokuroro apeliacinius skundus ir grąžino Kauno apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo.
Tuomet Apeliacinio teismo kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą sprendimą. Taip pat teismas akcentavo, jog teisėjos ir jos posėdžių sekretorės veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal nuo 2003 metų gegužės įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra 8 metai, o A. Šimaitienė ir J. Rutkauskienė kaltinamos nusikalstamas veikas padariusios nuo 2002 metų birželio 6 iki 20 dienos, todėl apkaltinamojo nuosprendžio senatis, kaip pabrėžė aukštesnioji teismų instacija, sueis tik 2010 metų birželio 20 dieną.
Triukšmas dėl nieko?
O įvykiai rutuliotis ėmė dar 2002 metais, kai Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas gavo vienos pilietės ieškininį pareiškimą, kuriame buvo prašoma leisti privatizuoti butą sostinės centre, Kernavės gatvėje. Moteris tame bute gyveno nuo 1945 metų, o nuomą mokėjo Vilniaus savivaldybei. Teisėja A. Šimaitienė priėmė sprendimą leisti moteriškei privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, o Vilniaus savivaldybė sutiko su tokiu sprendimu. Po beveik 3 metų, kai butas jau buvo 2 kartus perparduotas, o pati buto savininkė – mirusi, kilo triukšmas. Naujasis buto šeimininkas, nupirkęs dar ir šalia esančius butus, norėjo juos apjungti. Tačiau iškilo problema dėl vieno privatizuoto buto – to, kuriam leidimą davė teisėja A. Šimaitienė. Tuomet sujudo Vilniaus savivaldybė, o teisėja A. Šimaitienė bei sekretorė J. Rutkauskienė buvo apkaltintos suklastojusios dokumentą, leidžiantį privatizuoti tą butą.
Buvo teigiama, kad teisėja ir sekretorė į teismo posėdžio protokolą įrašė, kad teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas leisti privatizuoti butą, dalyvavo ir savivaldybės atstovė. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Eugenija Šalčiūtė neigė dalyvavusi tame teismo posėdyje ir tvirtino, jog visada palikdavo savo įgaliojimo kopiją.
Taip teisėja A. Šimaitienė ir jos sekretorė J. Rutkauskienė buvo apkaltintos neteisėtais veiksmais. Ypač kliuvo teisėjai. Ji buvo kaltinama ne tik diskreditavusi teisėjo vardą, bet ir padariusi didžiulę turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei – tokia formuluotė skambėjo ne vienos instancijos teisme.
„Galiu būti apkaltinta aplaidumu, – ne kartą yra tvirtinusi A. Šimaitienė, nuo 2005 metų besisukanti teismų karuselėje. – Savo kaltės neneigiu, tačiau nesutinku su kaltinimu, kad klastojau dokumentus. Juk ne pirmą dieną dirbu – leidau privatizuoti daugybę butų, tačiau niekada niekas neabejojo mano sprendimais”.
Buvusi teisėja tuomet neatmetė galimybės, jei Lietuvos teismuose nesulauks teisingumo, kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
Tačiau, atrodo, to neprireiks. Pagaliau įrodyta, jog ir Vilniaus savivaldybės atstovės įgaliojimas nebuvo būtinas, nes įstatymas to nenumato. Teismas nutarė, jog teisėjos A. Šimaitienės ir J. Rutkauskienės veiksmuose nėra tiesioginės tyčos, o nedidelės darbo klaidos neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Išgirdusios tokį nuosprendį, abi moterys negalėjo sulaikyti ašarų.
Dėl teisėjos A. Šimaitienės priimto sprendimo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą jokių pretenzijų nepareiškė ir Vilniaus savivaldybė.
Ketveri metai ir mėnuo
Nuosprendžiui įsiteisėjus, tuomečio prezidento Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo buvo sustabdyti teisėjos A. Šimaitienės įgaliojimai, turi būti atšauktas, teisėjos įgaliojimai – atnaujinti. Teisėja galės grįžti į darbą.
„Mes nežinome, kaip pasielgs teisėja A. Šimaitienė, ar grįš dirbti į mūsų teismą, – sakė Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis. – Manau, kad dar ir Apeliacinis teismas čia tars savo žodį. Jei bus paliktas ir įsigalios išteisinamasis nuosprendis, šiai teisėjai turėtų būti išmokėta kompensacija ir sumokėtos visos įmokos, kurių, negaudama atlyginimo, ji negalėjo mokėti. Už visus tuos metus, kai buvo sustabdyti teisėjos įgaliojimai.“
Teisėja A. Šimaitienė per tuos 4 bylinėjimosi metus negavo ne tik atlyginimo. Per tą laiką ji pastojo ir pagimdė kūdikį, tačiau negaudavo nei nėštumo, nei vaiko auginimo pašalpų. „Tokie įstatymai, – liūdnai šypsosi A. Šimaitienė. – Tuo metu jau porą metų mano kaip teisėjos įgaliojimai buvo sustabdyti. Taigi aš negavau jokių pajamų, tad ir pašalpos nepriklausė. Teko vyrui imti atostogas vaikui auginti. Net kai rimtai susirgau, už biuletenį „Sodra“ nemokėjo. O juk dirbau nuo 1995 metų, tai gal nors kiek turėjau užsidirbti?“
Teisėja sako, jog Kauno apygardos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis ne tik jai, bet ir visai šeimai suteikė didžiulį palengvėjimą. „Neklysta tas, kuris nedirba, – sakė „Akistatai“ A. Šimaitienė. – Tačiau kaltinti mane ir mano sekretorę klastojus dokumentus!.. Juk man priėmus sprendimą dėl buto privatizavimo, savivaldybė galėjo iš karto jį apskųsti, tačiau – ne. Butą leido privatizuoti. Kodėl imta mane kaltinti tik po 3 metų? Gal dėl to, jog kažkam prireikė Vilniaus centre gardaus kąsnelio – žemės?..“ – retoriškai klausė teisėja.
A. Šimaitienė piktinosi, jog dėl tokio, jos nuomone, drausminio nusižengimo kelerius metus išsijuosę dirbo keleto instancijų teismai. „Mano bylą sudaro 11 tomų, kaip kokio „tulpinio“ ar kito baisaus nusikaltėlio, – sakė A. Šimaitienė. – Šių tomų nagrinėjimui laiką skyrė 3 teisėjų kolegijos Kaune, dvi – Apeliaciniame. Juk teismai ir taip užversti bylomis. Ar nebėra rimtesnių bylų nei mano nusižengimas? Ir dar. Žmonės piktinasi, jog jiems negarantuojama teisė į greitą procesą. Tai patyriau dabar savo kailiu – po teismus vaikštau jau 4 metus ir mėnesį. O kada bus pabaiga?“
Ko gero, pabaiga ne už kalnų. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Bliuvas sakė, jog pirmiausia išstudijuos gautą Kauno apygardos teismo sprendimą, o po to ir nuspręs, ar skųsti aukštesniai instancijai. „Tam dar yra laiko, – sakė prokuroras. – O kol kas nieko nenuspręsta.“
Nepatikrino tapatybės
Į teismų verpetą buvo papuolusi ir buvusi Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ona Laurišienė.
2005-aisiais šioji teisėja nagrinėjo santuokos nutraukimo bylą. Skyrėsi panevėžiečiai Jūratė ir Viktoras Machankovai. Teisėja O. Laurišienė nepatikrino teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų tapatybės. Vietoj V. Machankovo, kuris tuo metu buvo suimtas, žmona atsivedė kitą vyrą...
Santuoka buvo nutraukta abipusiu susitarimu, turtas atiteko žmonai. Į laisvę paleistas V. Machankovas sužinojo, jog yra išsiskyręs, o butas atitekęs žmonai.
Jau 33 metus teisėja pradirbusi O. Laurišienė buvo apkaltinta dėl neatsargumo neatlikusi savo pareigų ir padariusi didelę žalą nukentėjusiajam V. Machankovui. Taip pat didelę žalą ji esą padariusi valstybei, nes diskreditavusi teismo ir teisėjo vardą.
Teismų maratonas baigėsi 2008-ųjų gegužę, kai Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo įvardytas kaip neobjektyvus ir šališkas, o pareikštas kaltinimas – nelogiškas.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teisėjos O. Laurišienės veiksmuose yra tik drausminio pažeidimo požymių, nes ji nepatikrino proceso dalyvių asmens dokumentų.
O. Laurišienei taip pat buvo sumokėta kompensacija. Teisėja į Panevėžio apylinkės teismą dirbti teisėja nebegrįžo. Šiuo metu ji dirba advokate.
TIK FAKTAI:
Tačiau ne visi teisėjai į teisiamųjų suolą pakliūva neteisėtai. Ne vienas Temidės tarnas buvo nuteistas.
2007 metų vasarį taškas buvo padėtas ir garsiojoje kontrabandininkų byloje, kur net trys teismų pirmininkai – Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas, Biržų rajono apylinkės – Palmira Linkevičienė ir Panevėžio miesto apylinkės – Darius Japertas – apkaltinti talkinę kontrabandininkams.
Visi trys teismų pirmininkai ilgai įrodinėjo esą nekalti, galų gale Aukščiausiasis Teismas pripažino visus tris piktnaudžiavus tarnyba ir organizavus piktnaudžiavimą joje ir atėmė galimybę dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose: A. Gudui – 4 metams, D. Japertui – 2 metams ir 3 mėnesiams, o P. Linkevičienei – metams ir 3 mėnesiams.
***
Vieni pirmųjų, dar 1994 metais, dėl teisėjo vardo pažeminimo arba įsiteisėjus apkaltinamiesiems nuosprendžiams teisėjo pareigų neteko Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Jazbutis ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Ženi Teodora Tamošiūnienė.
***
1996-aisiais baudžiamoji byla buvo iškelta Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams Tomui Kaminskui ir Jurgiui Kaušiniui. Teisėjai buvo apkaltinti paėmę kyšį, kad kauniečio V. S. byloje būtų priimtas palankus sprendimas.
Po metų abu teisėjus Vilniaus apygardos teismas išteisino – mat teisėjai V. S. bylos nenagrinėjo, tad ir negalėjo primti palankaus ar nepalankaus sprendimo. Tačiau J. Kaušinis ir T. Kaminskas buvo pripažinti piktnaudžiavę tarnyba, tad, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, tuometinis prezidentas A. Brazauskas abu atleido iš teisėjo pareigų.
***
1998 metais plačiai nuskambėjo Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėjos Eglės Milinienės – Buitkuvienės byla. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros pareigūnai E. Milinienę sulaikė jos darbo kabinete. Teisėjos rankinėje buvo rasti 4000 JAV dolerių, perduoti tuo metu su STT bendradarbiavusio S. Š. Taip pat įtarta, kad E. Milinienei kaip kyšis už 10 000 JAV dolerių nupirktas automobilis.
Per visas teismo instancijas perėjusi byla buvo išnagrinėta tik 2001-aisiais. E. Milinienei, nors ir sunkiai susirgusiai, buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuotas jos turtas. Buvusi teisėja skundėsi net Strasbūro teismui, bet nieko nelaimėjo.
***
2002 metais Šiaulių apygardos teismas 3 metams laisvės atėmimo (tačiau bausmės vykdymas buvo 2 metams atidėtas) nuteisė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Oną Gailiuvienę.
Pirmininkė buvo apkaltinta piktnaudžiavus tarnyba ir paėmus kyšį už pagalbą J. Osipovai, kuriai buvo iškelta byla už naminės degtinės laikymą. Mat O. Gailiuvienės kabineto seife Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai buvo suradę pažymėtus 1000 litų ir 100 JAV dolerių.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
