Situacija Klaipėdos uoste nėra itin gera, didelio optimizmo neteikia, tačiau tikrai nėra beviltiška. Pirmo ketvirčio krova, palyginti su pernai metais, Klaipėdoje sumažėjo 20 proc., o Kaliningrado uoste - net 40 proc. Beje, krizės laikotarpiu yra ir gerų žinių - statybos darbų ir plieno gaminių kainos sumažėjo apie 40 proc. Todėl investicinis fonas gana palankus, tik kyla klausimas, kur gauti lėšų.
Antradienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje aptarti svarbiausi šiuo metu iškilę klausimai. Daugelį jų nutarta teikti svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuris turėtų vykti balandžio 10 d.
Mažėja ir pajamos
Pirmą ketvirtį krovai sumažėjus apie 20 proc., Uosto direkcija, per mėnesį surinkdavusi už rinkliavas per 9 mln. Lt, per pirmus 3 mėnesius iš rinkliavų gavo 4 mln. Lt mažiau pajamų. Prognozuojama, kad šiemet per visus metus krovinių mažėjimo procentas išliks toks pat, bus kraunama 6 mln. tonų mažiau nei pernai, Uosto direkcijos pajamos sumažės 25 mln. Lt.
Be to, šiemet Uosto direkcija turi mokėti 2 proc. valstybės turto naudojimo mokestį, kuris sudaro 16 mln. Lt. Jeigu nepavyks pasiekti, kad jis būtų sumažintas iki 0,1 proc., vadinasi, investicinę programą reikės sumažinti ir tokia suma. Dar 12 mln. Lt reikės sumokėti už praeityje atliktus darbus, grąžinti skolas ir t. t. Žodžiu, Uosto direkcijos lėšų anksčiau numatytiems įgyvendinti dideliems projektams tikrai neužteks, tad reikia ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
Stengiamasi išlaikyti srautus
Uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo manymu, mėnesio krova - 2 mln. t - turėtų šiemet išsilaikyti. Pernai uosto rodiklius gelbėjo naftos produktų krova.
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra informavo, kad naftos produktų šiemet bus kraunama mažiau ir dėl AB "Mažeikių nafta" remonto darbų, ir dėl to, kad ženkliai sumažėjo mazuto eksportas.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio manymu, norint išlaikyti krovinių srautą turi būti suspenduotas AB "Lietuvos geležinkeliai" ketinimas nuo balandžio 1 d. didinti geležinkelio tarifus. Pasak jo, bet koks kainų didinimas neigiamai atsilieptų krovinių srautui.
Kainos
Ketinama peržiūrėti Uosto direkcijos investicinę programą ir nustatyti prioritetus. Šiemet numatoma investuoti 170 mln. Lt. Pasak Susisiekimo ministerijos viceministro Arūno Štaro, bus investuojama ir toliau, tik nežinia kada, t. y. ar keisis numatyti terminai, kiek vienam ar kitam projektui bus skiriama lešų. Taip pat, jo manymu, reikia ieškoti ir kitų finansavimo būdų.
Pasak A. Štaro, reikėtų peržiūrėti ir buvusio susisiekimo ministro įsakymą, kuris apriboja kitų kompanijų dalyvavimą konkursuose, todėl Klaipėdos uoste laikosi gana didelės darbų kainos.
Profesorius Vytautas Paulauskas dar kartą atkreipė tarybos narių dėmesį, kad gilinimo darbai Klaipėdos uoste yra du kartus brangesni nei kituose Europos uostuose. Pasak profesoriaus, iš mūsų kainų juokiasi visas pasaulis. V. Paulauskas atliko nedidelę studiją, ką reikėtų padaryti Klaipėdos uoste, kad į LKAB "Klaipėdos Smeltė" galėtų atplaukti "Panamax" ir "Postpanamax" tipo laivai. Per pirmą etapą reikėtų pagilinti ir iškasti 80 tūkst. kub. m grunto. Europos Sąjungos kainomis vidutiniškai tai kainuotų 7,35 mln. Lt, o Klaipėdoje vidutinė kaina - 12,6 mln. Lt.
Papildomos lėšos
Tarybos posėdyje vėl kalbėta apie tai, kad reikia leisti investuoti ir pačioms uosto kompanijoms įgyvendinant bent jau nedidelius projektus. L. e. p. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algirdo Kamarausko manymu, turėtų būti nustatytas mechanizmas, kaip tai padaryti. Pasak A. Štaro, galbūt tai galėtų būti direkcijos kreditavimas, paskui pinigai būtų grąžinami kompanijai per žemės nuomos mokestį.
Kitas būdas - aktyviau teikti paraiškas ir panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas. Uosto kompanijų atstovai priekaištavo Uosto direkcijai, kad ši per mažai dirbo šioje srityje. A. Kamarausko teigimu, ir pačios uosto kompanijos nebuvo aktyvios, tad kaltę šioje srityje reikėtų dalintis per pusę.
Kompanijų norai
Savo veiklos planus pristatė ir "Klaipėdos Smeltė", kurios infrastruktūrai investicijų reikėtų apie 100 mln. Lt, ir jūrų krovos kompanija "Bega", ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija. Pastaroji jau šią vasarą turės rekonstruotą 144 krantinę, tačiau prie jos privažiuojamasis 1 km 600 m ilgio geležinkelio kelias dar nepradėtas projektuoti. Šiam projektėliui tereikia 2,5-3 mln. Lt.
UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika juokavo, jog 143 a krantinės 50 metrų ilgio atkarpą statybininkai stato jau 2 metus, juos būtų galima įtraukti į Gineso rekordų knygą.
Kompanijų planai ambicingi, visos jos nori išlikti konkurencingos, visos prašo jų planus laikyti prioritetiniais.
Avarinės būklės
Jūrų krovos kompanija "Bega" atsidūrė tikrai nepavydėtinoje padėtyje, nes 2000-aisiais pradėta eksploatuoti 68 krantinė, kurią rekonstravo AB "Klaipėdos hidrotechnika", šiandien yra avarinės būklės, tiksliau, 40 m jos atkarpa. Pirmieji krantinės avaringumo požymiai pastebėti dar pernai rugsėjį. Manoma, jog reikia atlikti visos krantinės ekspertizę.
Ekspertų manymu, tai gali būti statybos darbų brokas, krantinės konstrukcija suiro dėl projektuotojų iš Sankt Peterburgo klaidų. Pasak eksperto, suiro inkarinių stygų atraminės plokštelės. Ekspertai yra pateikę savo išvadas, tačiau jau beveik pusę metų Uosto direkcija nepradėjo realių veiksmų dėl krantinės atstatymo.
Uosto direkcija nesiima jokių konkrečių veiksmų, kol nėra gavusi galutinių teisinių išvadų. Jeigu tai bus pripažinta kaip statybos brokas, galbūt patys statytojai jį likviduos, galbūt nereikės ilgo teisminio proceso. Šioje krantinėje esantis "Begos" krovos kompleksas, kuris per metus perkraudavo 1 mln. t, patiria prastovas, kompanijai tai kelia didžiulių rūpesčių.
Dalia BIKAUSKAITĖ
