Įsukę į Alytaus bendruomenės centro valdas pamanėme atvykę be reikalo – takai nušluoti, žydi gėlės. Bet, vos pasukus už kampo, nuomonę teko pakeisti. Trys jauni vyrai, nepaisydami netoliese žaidžiančių vaikų, dergė tujas. Trijulei atrodė, kad šlapintis žmonių apsuptyje yra normalu. Toliau, už apleistų begriūvančių pavėsinių, buvo matyti ir ilgiau išliekančių dergalų, krūvos šiukšlių. Du mažylius prižiūrintis tėvelis tikino, kad po apleistas, yrančias pavėsines dažnai karstosi be tėvų atėję vaikai iš gretimų daugiabučių namų. Tai, pasak pašnekovo, labai nesaugu, nes pavėsinių stogai dengti asbestiniu šiferiu, o šis pradėjęs trupėti.
Pavojingos ir besimėtančios plytos, kurias vaikai mėgsta kilnoti, mėtyti. Alytaus bendruomenės centro vadovė Loreta Trainavičienė teigė, kad įstaiga apima net 23 organizacijas. Pasak jos, aplinką tvarko darbininkai pagal viešųjų darbų programą, jie surenka ir po nakties randamas šiukšles, nes centras sargų neturi. „Ten, kur labiausiai apleista pavėsinė, netvarkome, nes planuojame rugpjūčio mėnesį prašyti leidimo ją nugriauti. Kitas dvi bandysime savo jėgomis remontuoti, nes dažnai renginiai vyksta kieme, bus kur nuo saulės ar lietaus pasislėpti. Centre lankosi bendruomeniški žmonės, viliamės, kad padės“, – kalbėjo antrus metus veikiančio centro darbuotojos. Penktus metus Putinų mikrorajone dirbančios socialinės įstaigos „Mūsų atgaiva“ aplinka laikraščio skaitytojų priskiriama prie pavyzdingai tvarkomų. Vyriausioji socialinė darbuotoja Asta Vyšniauskienė tvirtino, kad jos priežiūra yra visų darbuotojų bendras darbas: „Kas gėlytę, kas augalėlį atsinešame. Prie vartelių pasodinome du šermukšnius: vienas skirtas Šeimos dienai, antrasis – į anapilį iškeliavusiam mūsų klientui Mindaugėliui. Medelių iš miesto savivaldybės dar neprašėme, bet taip daryti rengiamės. Svajojame apie didelį gėlyną, tačiau reikia atsivežti žemės, o joms lėšų neužtenka. Esamoje niekas neauga, nes ji – vien statybinės atliekos.“ „Mūsų atgaiva“ įsiskverbusi tarp daugiabučių namų, neišvengiama ir vandalizmo. Įrengus stebėjimo kameras niokojimas liovėsi.
Daug padaryta, yra ir ateities planų
„Mūsų atgaivos“ kaimynystėje įsikūręs Socialinių paslaugų centras veiklą vykdo dvejus metus. Kaip teigia direktorė Gita Špucienė, aplinką prižiūri savi darbuotojai ir darbininkai pagal viešųjų darbų programą. „Pirmiausia susirūpinome apgriuvusiomis, šiferiu dengtomis penkiomis pavėsinėmis. Jos buvo įtrauktos į registrą kaip statiniai, priklausantys mūsų centrui, ir turėjo savo numerius. Gavome Alytaus miesto savivaldybės tarybos leidimą, visos pavėsinės buvo nugriautos, o atsiradusios atliekos išvežtos savivaldybės lėšomis“, – pasakoja direktorė. Teritorijoje buvo senas sodas, aplaužytos neprižiūrimos obelys dar žydėjo, bet vaisius, pasak ūkvedžio Valdo Launyko, vaikai nudraskydavo dar nespėjusius sunokti. Žemės paklotas – su įgriuvomis, kyšančiais betono luitais, – apie tvarkingą žolės nušienavimą net kalbos nebuvo.
Po medžiais ir krūmais rinkdavosi asocialūs žmonės, keldavo puotas, čia pat atlikdavo gamtinius reikalus. „Išrovę kelmus, užvežėme žemių, pasėjome naujos žolės, kad gražesnė būtų ir galėtume ją šienauti. Ankstesnė augo kuokštais, kurie laužydavo žoliapjoves. Gavome leidimą išpjauti penkis medžius, bet dėl lėšų stygiaus nupjovėme tik vieną. Dėl kitų problemų neturime. Savivaldybės specialistai leido tujas apgenėti. Teko palaukti, kol juose lizdus susukę paukščiai išperės vaikus. Pažeminę tujas, turime daugiau saulės ir mažiau šiukšlių. Savo teritoriją apjuosėme 200 tujų sodinukų, kuriuos mums nupirko savivaldybė. Septyniolika jų pavogė. Ėmėme likusiųjų viršūnes purkšti dažais – vagystės baigėsi. Savivaldybė davė ir penkias sidabrines eglutes, dešimt kalninių pušų, penkiolika riešutmedžių. Kaip akcijos „Alytiškis – alytiškiui“ simbolį pasodinome savą ąžuoliuką. Ateityje šalia riešutmedžių alėjos planuojame įkurdinti ir ąžuolų alėją, joje įrengti suoliukus“, – jau atliktus ir planuojamus atlikti darbus vardija įstaigos direktorė G.Špucienė.
Alytaus socialinių paslaugų centras kartu su „Mūsų atgaiva“ prižiūri gerokai per hektarą žemės, tai yra didelis darbas. Pasak įstaigų vadovių, išpuoselėtoje teritorijoje smagu laiką leisti ir klientams. Nugriovus aplūžusias pavėsines, išpjovus aplaužytas obelis baigėsi ir vandalų antplūdis. Tiesa, šiems pasikėsinus į atnaujintą pastatą, išdaužius lango stiklą, apspardžius sieną, gauta draudimo išmoka, kuri ir kompensavo patirtą nuostolį. Centro direktorė sako, kad labai norėtųsi įsirengti šiltnamį, kuriam jau ir vietą numatę: „Norime, kad mūsų jaunieji klientai turėtų galimybę patys sodinti daržovių, jas prižiūrėti, kaip tai su vaikais daro Amerikos pirmoji ponia. Tiems, kas sodins, tikiu, nekils rankos niokoti kitų pasodintų augalų. Jų požiūris į darbą bus kitas.“ Šiltnamio be rėmėjų pagalbos neįmanoma pastatyti, tad viliamasi jos sulaukti. Dar vienas rūpestis veikliai vadovei neduoda ramybės. Vietiniai gyventojai įprato trumpinti kelią kirsdami šių įstaigų teritoriją. Socialinių įstaigų valdos turėtų būti uždaros, pašaliniams nederėtų po jas vaikščioti. Varteliai yra, bet juos užrakinus dabartinė tvora nesunkiai įveikiama, reikia naujos. Planuojami pakabinti informaciniai pranešimai, be abejo, sukels gyventojų pasipriešinimą, tačiau madą vaikščioti po socialinės įstaigos teritoriją jos vadovams norisi išgyvendinti.
Visi turi vienodas galimybes gražinti savo teritorijas
Viešėdamos Putinų mikrorajone nepraėjome nepasigrožėjusios Naujosios gatvės 72 daugiabučio aplinka. Ją, vyro Alfonso padedama, tvarko bendrijos pirmininkė Stasė Janušauskienė. „Čia jau kaip liga, negaila žiedui ir savos pensijos. Kai dirbome, nebuvo kada gėlynais rūpintis, pensininkui – kas kita. Einu – ir krepšelis vis rankoje. Gėlės nemažai kainuoja, nes kad gražu būtų, vis naujomis nužydėjusias keisti reikia“, – kalba Stasė. Rūpestingai gėlynus po keturiais savo buto langais prižiūri Naujosios gatvės 62 daugiabučio namo gyventoja Vanda Pėstininkienė. Vyras Romualdas jai talkina pjaunant žolę. Miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Mačernienė sako, kad per dešimt metų aplinkos puoselėtojai turi galimybių gauti sodinukų savo valdoms gražinti: „Alytaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2013 metų sąmatoje skirta 68,3 tūkstančio litų medžių ir krūmų sodinukams įsigyti. Už šias lėšas balandžio mėnesį, organizavus viešuosius pirkimus, jų nupirkta 3 tūkstančiai 919 vienetų.
„Alytaus parkai“ miesto parkuose pasodino 1 tūkstantį 743 dekoratyvinių medžių, krūmų ir rožių sodinukus, 575 sodinukai išdalyti dešimčiai švietimo įstaigų, 230 sodinukų – Alytaus socialinių paslaugų centrui, 1 tūkstantis 318 – vienuolikai daugiabučių namų savininkų bendrijų. S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje radosi 36 paprastieji klevai.“ Specialistės teigimu, įstaigos aplinkos grožis priklauso nuo paties vadovo – visi turi vienodas galimybes gražinti savo teritorijas. Ji pataria jau dabar galvoti, ko norėti kitiems metams. Ką geriau ir kur sodinti, kad nebūtų paliestos požeminės komunikacijos ir augalai derėtų, pataria savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Zubrė. Jos pastebėjimu, išsikuopti valdas nuo šiukšlių didelių pastangų nereikia. R.Zubrė pažadėjo pasidomėti ir Bendruomenės centro teritorijoje esančiomis neprižiūrimomis pavėsinėmis, jų saugumu. Kaip teigė viena pašnekovė, pasipiktinusi prastai tvarkoma šio centro teritorija, visuomeninės organizacijos atsiranda iš idėjos, bet kodėl tokiam gausiam būriui savanoriškai susibūrusių žmonių nekyla minčių pagyvinti aplinkos? Važiuodamos Jaunimo gatve dar pasidžiaugėme rožynu priešais kavinę „Juoda katė“. Net nesitiki, kad ten kitados krūmingas sąvartynas glaudė asocialius asmenis.
