Caro laikais statytos Kauno karinės tvirtovės trijų fortų prieigos ir plotai tarp fortų gali būti užteršti artilerijos šaudmenimis, tebelikusiais po tvirtovės apšaudymo ir šturmo per Pirmąjį pasaulinį karą.
Prie tokios išvados priėjo žvalgybą Kauno fortuose atlikę Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono specialistai. Įdėmiai į fortus pažvelgti juos paskatino savivaldybės prašymas.
Išžvalgius Kauno tvirtovės fortus, konstatuota, kad Pirmojo pasaulinio karo metais tiesioginiuose koviniuose veiksmuose dalyvavo tik pietvakarinis Kauno tvirtovės sektorius - I, II ir III fortai bei tarpinės artilerijos baterijos. Remdamiesi šiuo faktu, kariškiai savo išvadose, kurios pasiekė ir miesto savivaldybę, teigia, kad likę fortai intensyviuose koviniuose veiksmuose nedalyvavo. Todėl sprogmenų, užsilikusių nuo Pirmojo pasaulinio karo, aptikimo galimybė juose yra labai maža.
Nepatvirtintais duomenimis, V forte Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo sandėliuojama karinė amunicija. 1941 metais atsitraukiant sovietų kariuomenei, dalis amunicijos buvo sunaikinta, sprogdinant ją forto sandėliuose ir centriniame tunelyje.
Nustatyta, kad iš devynių karinės tvirtovės fortų tik VII ir IX fortai turi šeimininkus ir yra prižiūrimi. Kiti fortai - apleisti, apaugę augmenija, užteršti buitinėmis šiukšlėmis ir iš dalies užtvindyti vandeniu.
1998-1999 m. IV fortas buvo valomas bei išminuojamas. Dalį darbų atliko vokiečių specialistai. Čia buvo sutvarkyta drenažo sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui, visi darbai sustojo. Dėl šios priežasties, praėjus dešimtmečiui, darbų rezultatų beveik nesimato. Išminuotojų teigimu, netgi informacija apie atliktas standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas prarasta.
Šį kartą kariams žvalgantis po Kauno tvirtovės fortus, standartinių sprogmenų nebuvo aptikta. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono atstovai savivaldybei adresuotame rašte teigia, kad bataliono pajėgumų naudojimas fortų išminavimo darbams yra mažai tikėtinas dėl didelės paruošiamųjų darbų apimties ir atliekamų darbų beprasmiškumo, kaip rodo IV forto pavyzdys. Vis dėlto siūloma organizuoti fortų tvarkymo darbus, o batalionas galėtų pagelbėti atlikdamas išminavimo operacijas.
ELTA primena, kad viename iš Kauno fortų - VI - jį išsinuomojęs verslininkas praėjusio amžiaus pabaigoje ketino įkurdinti krematoriumą, dėl ko kilo būsima tokio objekto kaimynyste nepatenkintų kauniečių protestai. Tačiau ne vienerius metus užsitęsęs forto nuomos terminas pasibaigė, verslininkui net nepradėjus rengti krematoriumo investicinio bei techninio projektų. Fortą valdžiusi savivaldybė nuomos sutartį pratęsti atsisakė, o kilus kalboms, kad šiame forte gali būti paslėptas garsusis „gintaro kambarys“, paskubėjo „jokios naudos miestui neduodantį, privatizuoti netinkantį“ objektą perduoti Valstybės turto fondui.
Vėliau savivaldybėje pradėta brandinti idėja Kauno VI forte įkurti karinės technikos muziejų per keletą metų taip pat realių formų neįgavo. Toks muziejus buvo atidarytas Vilniuje, iš Kauno parūpinus dalį jam reikalingų eksponatų.
Bet Kauno miesto savivaldybė ir toliau prašo Turto fondą perduoti jai VI fortą, nes nori jį valdyti ir juo disponuoti, pritaikydama kultūrinei, socialinei ir turizmo paskirčiai, kaip ir kitus apleistus fortus.
Keturi iš devynių Kauno fortų priklauso Valstybės turto fondui. Viename iš fortų - IX - veikia muziejus, du fortai netgi neįregistruoti nekilnojamojo turto registre.
