Klaipėdos miesto savivaldybėje sudaryta antikrizinio plano darbo grupė toliau analizuoja situaciją ir dėlioja prioritetus bandydama subalansuoti kitų metų biudžetą.
Jau dabar aiškėja, kad bus siūloma sustabdyti kai kurių tęstinių investicinių projektų įgyvendinimą, o kai ko apskritai nepradėti vykdyti.
Pasak savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės, kol kas preliminariai siūloma išbraukti keletą planų, kurie turėjo būti pradėti įgyvendinti kitais metais.
„Palaukti gali miesto parko prie vasaros estrados sutvarkymas bei pritaikymas turizmui ir poilsiui. Taip pat siūlome atsisakyti kitais metais stotelėse diegti elektronines švieslentes, rodančias informaciją apie autobusų eismą. Siūlysime nepradėti lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos Trinyčių gyvenamajame kvartale“, - vardijo A. Špučienė.
Buvo numatyta gerinti miesto apšvietimo sistemą pastatant papildomus stulpus, tačiau dėl „suveržto“ biudžeto tokių planų greičiausiai artimiausiu metu teks atsisakyti. Specialistai siūlys ir nepradėti įrenginėti VIP tribūnų miesto centriniame stadione.
Daugiausiai laužomos galvos, iš kur gauti lėšų kai kuriems tęstiniams projektams, kuriuos esą būtina įgyvendinti nepaisant krizės. Pavyzdžiui, savivaldybei teks surasti 6,5 mln. litų vandentiekio sistemos gerinimo projektams Tauralaukyje, Smeltės kvartale, pirmosios vandenvietės modernizavimui.
Kyla klausimas, ar miesto biudžete pavyks rasti pinigų Lėbartų kapinių plėtrai, lietaus nuotekų tinklų paklojimui Melnragėje užbaigti, buvusio tabako fabriko pastato pritaikymui kultūros ir verslo reikmėms.
Svarstoma, iš kur gauti lėšų mažųjų laivų ir jachtų uostelio rekonstrukcijai, kempingo Giruliuose galutiniam įrengimui. Neaišku, kokį finansinį indėlį savivaldybė pajėgs įnešti į universalios sporto arenos statybas, mat kartu su 2009 metais numatytais 5 mln. litų iš Vyriausybės investicinės programos ir per 43 mln. litų Europos Sąjungos lėšų reikės ir miesto indėlio.
„Šalies mastu kitais metais savivaldybės gaus 660 milijonų litų mažiau, negu buvo planuota. O Klaipėdos biudžetas tiek savarankiškoms, tiek valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti gaus panašiai kaip ir šiemet - apie 370 milijonų litų. Tačiau įkainiai juk padidėję, tad teks taupyti. Bėda ir ta, kad bankai nebenori skolinti pinigų“, - teigė A. Špučienė.
Peržiūrimos ir visų savivaldybės biudžetinių įstaigų išlaidos. Darbo grupė turi iki sausio 1-osios išanalizuoti galimybes didinti kitų metų savivaldybės biudžeto pajamas ir peržiūrėti pateiktų programų sąmatų išlaidų projektus. Kitų metų biudžetą savivaldybės Taryba turėtų tvirtinti vasario-kovo mėnesiais.
Denisas Nikitenka
