Raudonos Interpolo kortos dėl ieškomų įtariamųjų nėra labai dažnas reiškinys. Lietuvoje išduotų skaičius nesiekia nė šimto. Vienas tokių raudonos kortos „savininkų“ - Romas Zamolskis.
Itin sunkiais nusikaltimais kaltinamo R.Zamolskio Lietuvos policija ieško nuo 2001-ųjų pavasario. Tada jis pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės, kur buvo laikomas už trijų žmonių nužudymą.
Tik pabėgęs jis buvo pastebėtas Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniaus apylinkėse. Beveik metus pareigūnai nuolat lipo nusikaltėliui ant kulnų, tačiau iki pat šios dienos jis tebelaikomas ieškomiausiu Lietuvos nusikaltėliu. Po savo pabėgimo per ne visus metus jis sugebėjo padaryti daug sunkių nusikaltimų, o tų pačių metų spalį, būdamas sužeistas, dingo lyg į vandenį.
Pabėgus - nauji nusikaltimai
Tik ką pabėgęs, 2001 metų balandžio 17 dieną Vilniuje, prie „Maximos“ bazės, R.Zamolskis kartu su savo bendrininku Virginijumi Savickiu užpuolė Žemės ūkio banko inkasatorių, šovė jam į galvą ir pagrobė 70 tūkst. litų. Inkasatorius liko gyvas per stebuklą.
Birželio 5 dieną Vilniuje nusikaltėlį pastebėjo patrulis, tačiau R.Zamolskis šovė į jį ir paspruko. Policininkas buvo sužeistas.
Liepos 25-ąją Kaune, bendrovės „Lita West“ patalpose, jis nušovė du vyrus, o rugsėjo 28 dieną šaudė į jį pastebėjusius policininkus. Laimė, pareigūnai nebuvo sužeisti.
Spalį, turėdami operatyvinės informacijos, kad Panevėžyje viename bute slapstosi R.Zamolskis su savo bendrininku, pareigūnai butą šturmavo. Butą jie rado jau tuščią. Likimo ironija - sutrukdė apylinkės inspektorius, kuris ėjo tikrinti pranešimo apie naminės varymą tame pačiame name. Manoma, kad nusikaltėliai jį pamatę išsigando ir paspruko.
Spalio 8 dieną abu bendrininkai buvo pastebėti Panevėžyje, pareigūnams netgi pavyko R.Zamolskį sužeisti, kaip manoma, į petį, tačiau jis sugebėjo pabėgti. Nuo mirties nusikaltėlį išgelbėjo neperšaunama liemenė. V.Savickis užsidarė viename bute įkaitais paėmęs keturiolikmetį paauglį ir pagyvenusią moterį. Po penkiolikos valandų dramos „Aro“ operacijos metu jis buvo nukautas.
Vėliau sklido gandų, kad R.Zamolskis subūręs gaują plėšikauja Vilniaus ir Palangos apylinkėse, tačiau nieko tikro taip ir neišsiaiškinta.
Raudona korta - po trejų metų
2004 metų lapkritį, nusikaltėlio paieškai neduodant jokių rezultatų, Interpolas pagaliau išdavė raudoną kortą. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas LŽ sakė, kad jei raudona korta neišduota, nereiškia, jog paieška nevyksta. „Raudona korta skirta asmens sulaikymui ir ekstradicijai. Iki tol paieška vyksta, tačiau duomenys apie ieškomą asmenį yra minimalūs. Kortą išdavus išsiunčiami papildomi duomenys - nuotraukos, pirštų atspaudai, smulki informacija“, - vardijo kortos pranašumus E.Jankūnas. Pareigūnas priminė dar vieną kortos teigiamą savybę - ji pildoma keturiomis kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų ir arabų. Tad jei asmuo slepiasi arabiškai kalbančiose šalyse, jį surasti šansų padaugėja.
Kortos žymimos spalvomis
Interpolo išduodamos kortos yra keleto spalvų. Raudona, kaip minėta, skiriama tam, kad toms šalims, kurios turi sutartis šiuo atveju su Lietuva, būtų galima laikinai sulaikyti ieškomą asmenį ir išsiaiškinus situaciją duoti leidimą ekstradicijai. Ji nėra prilyginama Europos arešto orderiui. Mėlyna korta reiškia, kad suteikiama papildoma informacija apie nusikaltimus. Žalia - tai informacija apie linkusius daryti nusikaltimus asmenis. Geltona skirta dingusiems asmenims, tačiau tik nepilnamečiams ir tiems, kurie linkę nusikalsti, juoda - neatpažintiems lavonams. Oranžine korta visos suinteresuotos institucijos įspėjamos apie tai, ko reikėtų pasisaugoti: sakysime, jei įvyko masinis kalinių pabėgimas, kaip buvo atsitikę Belgijoje. Dar yra speciali korta su Interpolo ir Jungtinių Tautų ženklais. Ji atsirado palyginti neseniai pagal atskirą susitarimą. Ja įspėjama apie JT dominančius nusikaltimus. Tai gali būti teroristiniai aktai, pavyzdžiui, daromi talibų, ir pan.
Lina Vyšniauskaitė
