Norvegijoje sprogimą ir žudynes surengęs ekstremistas A. Breivikas instrukcijas apie savadarbių bombų gamybą rado internete.
Be to, sprogmenims gaminti jis naudojo ne karines medžiagas, o žemės ūkyje naudojamas trąšas. Tai reiškia, kad internete susiradus reikiamą instrukciją ir įsigijus kiekvienam prieinamų priemonių, galima pasigaminti mirtiną sprogmenį.
Siūlo įvairiausių instrukcijų
Internete sugaišus vos kelias minutes galima rasti net kelis šaltinius, kuriuose lietuvių kalba nuosekliai dėstoma kaip, net neturint elementariausių chemijos žinių, pasigaminti sprogmenį ir iš kur gauti jam gaminti reikalingų medžiagų. Belieka nuspręsti, kokio galingumo užtaiso norite. Vienas iš tokios informacijos šaltinio autorių rašo, kad vadovaujantis jo pateikta medžiaga nesunkiai galima pasigaminti bombą pradedant nuo tokios, kuri „pirštus nutrauktų, ir baigiant tokia, kuri be vargo ištaškytų blokinį namą į atskirus blokus“.
Kad namuose įmanoma pasigaminti didelio galingumo užtaisą, patvirtino ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus viršininkas Bronius Tartėnas. „Norint pasigaminti galingą sprogmenį užtenka turėti instrukcijas ir žinoti, kokių prekių reikia įsigyti ūkinių prekių parduotuvėje arba vaistinėje“,– pasakoja B.Tartėnas.
Dar daugiau informacijos galima gauti apsilankius vaizdo įrašų portale. Siužetų „herojai“ ne tik rodo, kaip pasigaminti bombą, bet ir pademonstruoja, kokio dydžio sprogimą ji gali sukelti. Yra ir forumas, kuriame sprogdintojai ir padegėjai dalijasi patirtais įspūdžiais.
Anot Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus pareigūnų, iš į jų rankas patenkančių sprogstamųjų užtaisų apie pusė yra bent iš dalies savadarbiai. Tokiems sprogmenims gaminti dažniausiai naudojamas trotilas, trotilo ir aliuminio pudros mišiniai. O lengvai prieinamos amonio salietros pagrindu pagamintus užtaisus savo tikslams pasiekti renkasi ne tik mėgėjai, bet ir užkietėję teroristai.
Pavojingi netikslūs vertimai
Sprogmens gamybos paslaptis atskleidžiantys asmenys dažniausiai giriasi, kokio dydžio sprogimą galima sukelti vadovaujantis jų nurodymais, bet mažai kada perspėja, kokį pavojų kelia savadarbio sprog-mens gaminimas.
„Internete neretai duodama tik kryptis, kaip gaminti, bet ne konkretūs nurodymai. Dažniausiai galutinės gaminio savybės paaiškėja tik po gauto rezultato. Tai gamyba eksperimentavimo būdu,– sakė B.Tartėnas. – Be to, beveik visa lietuviška literatūra versta iš anglų kalbos arba iš šaltinio, kuris jau kartą buvo išverstas, tad netikslumų gali būti nemažai.“
Dar daugiau apie netikslios informacijos skleidimą papasakojo Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus viršininkas Romualdas Švagždys. „Yra ir tokių sprogmens gaminimo instrukcijų, kuriose klaidų padaryta specialiai, kad nukentėtų jį gaminantieji“, – sakė R.Švagždys.
Pažaboti beveik neįmanoma
Internete sprogmenų gaminimo metodus atskleidžianti informacija ribojama įstatymų. Tokia galimybė atsirado priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimus. Bet nustatyti pažeidimą dažnai būna labai sunku. „Skirtingi apribojimai naudojantis internetiniais puslapiais ir atsakomybė numatyta už technologijos atskleidimą ir skatinimą naudotis“,– pasakojo Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys.
Šiais metais jau panaikinta prieiga prie vieno sprogmenų gamybos principus atskleidžiančio šaltinio, tačiau artimiausiu metu daugiau sankcijų skirti neplanuojama. „Yra labai daug informacijos, kuri lietuvių ar kita mums suprantama kalba saugoma kitų šalių serveriuose. Tada kyla sunkumų bendraujant su tą serverį administruojančia užsienio įmone. Jie gali net nepastebėti, kad tai draudžiama informacija, nes jų darbuotojai nesupranta mūsų kalbos arba jų įstatymai tokios informacijos nedraudžia“, – kylančias problemas ribojant neigiamą informaciją vardijo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas. „Be to, informacijos srautas per didelis, kad jį visą spėtume kontroliuoti“,– pridūrė patarėjas.
Už nepilnamečiams neigiamą poveikį turinčios informacijos skleidimą numatytas įspėjimas arba administracinė bauda nuo 500 iki 2000 litų. Padarius pažeidimą antrą kartą bauda gali išaugti ir iki 7000 litų.
