Internetiniam balsavimui įdiegti reikiamos technologijos eina pirma, nei politikų pasiryžimas ar visuomenės nusiteikimas, tuo metu bankai rūpinasi savo reputacija nesėkmės atveju.
Tokiomis nuomonėmis trečiadienį dalijosi Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto nariai kartu su Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės nariais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku Zenonu Vaigausku.
"Idealu būtų, jei pirma atsirastų įstatymas, dabar įstatymo projektas yra tik svarstomas. Kitas dalykas yra politikų nuomonė: juk kiekvienas politikas vertina, kiek tai atsilieps rinkimų rezultatams, kaip visuomenėje bus priimta, kokia atsakomybė teks, jei tas projektas vyksta sėkmingai ar nesėkmingai", - posėdžio dalyviams aiškino Z.Vaigauskas, atsakydamas į klausimą, ar jam neatrodo, kad įstatymų leidyba žengia nevienodu ritmu su technologijų diegimo sparta.
Anot parlamentaro Algirdo Monkevičiaus, politikų lėtumą priimant reikiamus įstatymus ir nuogąstavimus lemia kiekvienai partijai tenkanti pernelyg maža elektorato dalis, kuri naudojasi elektronine bankininkyste.
"Esminį politikų nuogąstavimą lemia, kieno elektorato dalis sudaro e-bankų klientai. O čia ir yra atsakymas į klausimą, tai kodėl politikai kai kurie atsargiai žiūri", - kalbėjo A.Monkevičius.
Tuo metu, kaip kalbėjo posėdžio dalyviai, bankai neoficialiai reiškia susirūpinimą, jog nesėkmės atveju gali nukentėti jų reputacija.
"Šiai dienai yra viena grandis - būtent elektroninė bankininkystė - kuri, sakykim, na nėra valstybinė struktūra, tai yra privatus sektorius ir šiuo atveju kyla šito sektoriaus reputacijos klausimas. (...) Kas galėtų paneigti galimybę, kad bankai pareikš: mes nesame užtikrinti savo reputacijos išsaugojimo galimybėm ir, sakykim, mūsų tokios sąlygos netenkina dalyvaujant procese", - bankų galimą poziciją aiškino Seimo narys Vytautas Grubliauskas.
Jo teigimu, šio klausimo nereikėtų dramatizuoti, nes bankai nesvarsto galimybės nedalyvauti internetinio balsavimo diegimo procese, tačiau esą jie nenorėtų nukentėti, jei toks balsavimas būtų nesėkmingas.
"Kiek man teko bendrauti su internetinės bankininkystės atstovais, bent jau pačių didžiausių bankų, aš negirdėjau tokių minčių, kad mes planuojam pasitraukimą iš šito proceso galimybės. Kad susirūpinimas yra užtikrinti savo reputacijos absoliutų skaidrumą, tai yra natūralus ir suprantamas", - kalbėjo V.Grubliauskas.
Bankams reiškiant susirūpinimą, o politikams diskutuojant dėl elektorato gausėjimo galimybių, visuomenės nuomonės formavimui lėšos dar neskirtos, nors, kaip teigia, VRK pirmininkas Z.Vaigauskas, šiuo atveju šviečiamoji veikla yra viena esminių, jei norima, kad internetinis balsavimas taptų realiu dalyku.
Premjero Gedimino Kirkilo sudarytos darbo grupės skaičiavimais, internetinio balsavimo viešinimui reiktų 370 tūkst. litų.
Tokia suma sukėlė Seimo komiteto posėdžio dalyvių juoką, nes, anot, premjero neatlygintino konsultanto Gintauto Babravičiaus, už tokius pinigus "galima prasukti keleta klipų ir išspausdinti porą straipsnių".
Komiteto nariai preliminariai net aptarė galimybę kreiptis į Vyriausybę, kad ši, įvertinusi projekto svarbą, skirtų didesnę sumą viešųjų ryšių kampanijai.
Viso projekto vertė 2007-2008 metais siekia 2 mln. litų, iš jų 700 tūkst. litų Vyriausybė skyrė Informacinės visuomenės plėtros komitetui dar šiais metais.
Birželį Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose įstatymų pakeitimo projektams, tačiau konkrečias jų nuostatas sutarė svarstyti rudenį. Pataisos turėtų atsirasti Europos Parlamento, Seimo, Prezidento rinkimų ir Referendumo įstatymuose.
2006 metų pabaigoje parlamentarai buvo pritarę VRK narių paruoštai balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijai.
Pagal ją rinkėjų identifikacijai būtų naudojamos elektroninės bankininkystės aptarnavimo sistemos. Bankas VRK perduotų prie sistemos prisijungusio rinkėjo asmens duomenis: asmens kodą, vardą ir pavardę.
Planuojama, kad Lietuvoje balsavimas internetu bus galimas vadinamojoje "nekontroliuojamoje aplinkoje", kai rinkėjas turi galimybę išreikšti savo nuomonę ne tik specialiai paruoštuose stebimuose internetinės prieigos taškuose, bet ir namuose.
Pagal koncepciją ir įstatymų projektus, VRK būtų suteikta teisė iki rinkimų dienos anuliuoti rezultatus arba nutraukti internetinį balsavimą, jei iškyla galimybė, kad nėra galimybės nustatyti objektyvių rinkimų rezultatų.
Jei rinkėjas balsuotų įprastu būdu rinkimų apylinkėje, jo elektroninis balsas nebūtų įskaitomas.
Estija pernai tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kurios parlamentas buvo renkamas ir balsuojant internetu. Pranešama, kad per rinkimus pernai kovą internetu balsavo apie 3,5 proc. visų dalyvavusiųjų Estijos parlamento rinkimuose.
Planuojama, kad Lietuvos rinkėjai savo valią pareikšti internetu galės 2008-ųjų rudenį visuotiniuose Seimo rinkimuose.
