Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinaudoja „Facebook“ ir kitais tinklais persekiodamos savo piliečius arba darydamos įtaką jų nuomonei.
Daugelis naudojamės internetu, o kai kurie be jo net neįsivaizduoja savo gyvenimo ar darbo. Akivaizdu, kad internetas atveria neribotas galimybes, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti. Tačiau ir ši sritis, kaip ir daug kas gyvenime, turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių.
Štai keli mano kolegos, beje, gyvenantys ir dirbantys JAV, Vokietijoje ir Lietuvoje, kategoriškai atsisakė raginimų užsiregistruoti „Facebook“ ar „Twitter“ tinkluose. Iš pradžių juos laikiau keistuoliais, atsisakančiais bendravimo patogumų. Tačiau dabar aiškėja, kad mano atsargieji kolegos buvo įžvalgesni nei aš ar daugelis iš mūsų. Užsienio žiniasklaida jau pradeda skambinti pavojaus varpais, kad tokio pobūdžio tinklai yra ne tik išlaisvinanti, bet ir laisvę pančiojanti jėga.
Markas Zuckerbergas tinklą „Facebook“ 2004 m. sukūrė bendrauti Harvardo universiteto studentams, tačiau labai greitai jis paplito tarp visų JAV universitetų ir įmonių bei organizacijų, o 2008-aisiais „Facebook“ platforma buvo išversta į vokiečių, prancūzų, ispanų ir kitas kalbas. Šiuo metu „Face book“ tinklu naudojasi daugiau kaip 500 mln. vartotojų įvairiose planetos šalyse 75 kalbomis. Tiesa, „Facebook“ buvo uždraustas Irane, Sirijoje ir, žinoma, Šiaurės Korėjoje bei Vietname, gal dar keliose autoritarinio režimo šalyse. Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinaudojo „Facebook“ tinklu persekioti savo piliečius. Ne tik persekioti, bet ir šį tinklą panaudoja manipuliuoti visuomenės nuomone.
Štai neseniai paaiškėjo, kad Kinijoje su valdžios palaiminimu veikia vadinamoji penkiasdešimties centų armija. Šiai žmonių grupei priklauso apie 280 tūkstančių tinklaraštininkų. Kinijos valdžia su šia armija bando daryti įtaką masės nuomonei. Ne už dyką. „Facebook“, „Twintter“ ar apskritai internete šie „kariai“ užtvindo komentarų skiltis ir nukreipia nuomones numatyta kryptimi. Už kiekvieną ideologiškai „teisingą“ pasisakymą šios armijos nariui mokama po 50 centų. Manoma, kad tokios kiberbrigados sukurtos ir Nigerijoje, Venesueloje, Kuboje, Rusijoje, Azerbaidžane ir kitose šalyse. Be kita ko, kai kurių šalių tokie apmokami „kariai“ veikia kaip penktoji kolona kitose valstybėse. Ne paslaptis, kad apie tokią kaimyninių valstybių veiklą žino ir Lietuvos saugumo tarnybos.
Štai jums ir paradoksas – manyta, kad internetas išlaisvins žmones, nes jame cenzūros neįmanoma pritaikyti, kaip tai padaroma į savo rankas paimant televizijos laidas, žurnalus ar laikraščius.
Be to, paaiškėjo, kad internetas gali net sustiprinti nacionalistinį ar religinį priešiškumą. Tereikia duoti įsakymą penkiasdešimties centų armijos kariams. Be kita ko, pasinaudojant „Facebook“ ir kitais tinklais įvairių šalių slaptosioms tarnyboms dabar daug paprasčiau sekti savo šalių piliečius. Kaip tai padaryti? Ne tik skaitant tinklaraštininkų komentarus ar siunčiant žinutes. Štai Masačiusetso technologijos instituto specialistai pastebėjo, kad nustačius nors aštuonis tinklaraštininko virtualiuosius bičiulius jau galima gana tiksliai padaryti išvadas net apie žmogaus politinę ir net seksualinę orientaciją. Šio instituto ekspertai atliko tyrimą ir jį pavadino „Išvados, sužinojus aštuonis draugus“. Tyrimo išvadose teigiama, kad iš aštuonių „Facebook“ dienoraščio rašytojo draugų paimtos atviros informacijos jau galima gana tiksliai nustatyti duomenis, kurie nepateikiami viešai.
Ekspertai pastebėjo, kad šį metodą naudoja ne tik autoritariniai režimai, bet ir šalys, kurios viešai propaguoja laisvę. Tyrimas parodė, kad kai kurių demokratinių valstybių atstovai vienaip kalba tarptautinei auditorijai, o štai vidaus rinkoje elgiamasi visiškai kitaip. Netikėta, kad šioje srityje pirmauja ramioji Australija, kurios valdžia nuolat žaidžia cenzūros žaidimėlius. Laisvą žodį bando supančioti ir Vengrija, o štai Didžiojoje Britanijoje norima priimti įstatymą, kuris leistų totaliai sekti elektroninį susirašinėjimą. Dabar daug rimčiau vertinu savo kolegų iš JAV tikinimus, kad reikia atsargiai bendrauti ne tik per socialinius tinklus, bet net susirašinėjant ar bendraujant „Skype“. Kai kurios valstybės interneto tinklus persijoja. Kai tik kuris nors iš pašnekovų parašo ar balsu pamini slaptąsias tarnybas dominantį raktinį žodį, abu pašnekovai automatiškai įtraukiami į stebimųjų gretas, jų pokalbių interneto tinkle jau gali būti pasiklausoma, susirašinėjimas stebimas. Slaptosios tarnybos viešai tokius įtarimus neigia, tačiau neofi cialiai teisinamasi, kad tai daroma siekiant susekti teroristus. Ieškoma kaltųjų, tačiau nukenčia ir nekaltieji. Net privačiame pokalbyje nebegali pajuokauti. Vėl, kaip ir tarybiniais laikais, atvirai pasikalbėti turėtume užsukti į virtuves. Tačiau laikai pasikeitė – nebegalime atsisakyti virtualaus bendravimo, juo labiau kad vis daugiau tautiečių iškeliauja į kitas šalis. Su jais gali bendrauti tik internetu.
