Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė ir dalis Nepriklausomybės Akto signatarų klubo atstovų pareikalavo atstatydinti švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. Ministras kaltinamas tuo, kad šalies švietimo politika grindžiama „antivalstybiškai orientuotomis“ ir „antimoksliškomis“ laisvosios rinkos idėjomis.
Papildyta 16.40 val Ministras G. Steponavičius pareiškė, kad nežada atsistatydinti. „Manau, kad tokie pareiškimai yra deklaratyvūs. Dar prieš reformą nuolat vyko diskusijos, o ir šiuo metu įsiklausome į įvairius argumentus,“ – sakė ministras. Pasak jo, intelektualų pareiškimams įtakos galėjo turėti universitetinės nomenklatūros.
Lietuvoje susidarė paradoksali situacija, kai kai kurios studijos (pvz. kultūros, meno) kainuoja nelogiškai brangiai.
Anksčiau išplatintame pranešime teigiama, kad mokslo įstaigos vis dažniau tampa panašios į pelno siekiančias įmones.
Intelektualų teigimu, G.Steponavičiaus veiklą ministro poste vis sunkiau vertinti tik kaip nekompetetingą vadovavimą, už kurį krenta vien moralinė ir politinė atsakomybė.
Pareiškimo autorių įsitikinimu, pateiktieji tik kai kurie šios destruktyvios veiklos faktai duoda pagrindo laikyti ją galimai antivalstybine ir galimai nusikalstama veikla. Toks ministras neturi teisės toliau eiti savo pareigų. Jis privalo būti nedelsiant atstatydintas.
Intelektualai įsitikinę, kad būtina atlikti kruopštų ir išsamų ministro G.Steponavičiaus ir jo komandos veiklos tyrimą ir išsiaiškinti, ar šioje veikloje nesama galimai nusikalstamos, baudžiamąją atsakomybę užtraukiančios veikos požymių.
Pranešimą pasirašė Vaidotas Antanaitis, Mykolas Arlauskas, Antanas Buračas, Juozas Dringelis, Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Alvydas Medalinskas, Bronislovas Genzelis, Vytautas Radžvilas, Arvydas Juozaitis, Romas Gudaitis, Bronius Leonavičius, Marcelijus Martinaitis, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Algirdas Patackas, Rolandas Paulauskas, Vidmantas Povilionis, Kazys Saja, Aloyzas Sakalas, Artūras Skučas, Zigmas Vaišvila.
Tarp pasirašiusiųjų – ir parlamentarai Kazimieras Uoka bei Egidijus Klumbys.
Balsas.lt primena, kad daug diskusijų tarp akademikų, pedagogų ir visuomenės sukėlė neseniai pristatytos naujos viduriniojo ugdymo programos. Ypač ilgai diskutuota dėl lietuvių kalbos ir istorijos mokymo. Ministrui už šiuos pokyčius buvo skirta nemažai kritikos, o Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame akcentuojama, kad atnaujintas lietuvių kalbos viduriniojo ugdymo bendrosios programos projekte yra trūkumų ir šios programos nepataisytos priimti nereikėtų.
