Opozicija kritikuoja valdančiųjų parengtą kitų metų biudžetą ir sako, kad jame tik truputį „pabarstyta“, mažiau skiriama lėšų koronaviruso valdymui, švietimui ir medikams skiriama taip pat per mažai pinigų.
„Ir pabarstyta visiems, ir per mažai. Nežinau, iš kur opozicija būtų dar pabarsčiusi. Noriu atkreipti dėmesį, kad visų kitų metų biudžetų bendras deficitas yra 3 proc. BVP, tai reiškia, kad yra ant Mastrichto kriterijaus ribos. Prisimenant tai, kad 2023 metais visos išlygos stabilumo ir augimo pakto bus atšauktos, bent jau toks labai aiškus signalas, <...> vadinasi visoms valstybėms narėms reikės grįžti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslų ir siekti subalansuotų viešųjų finansų“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė I. Šimonytė.
Ji atsakė ir kodėl bus mažiau skiriama lėšų kovai su pandemija.
Kaip čia galima tuo pačiu metu priešingus dalykus daryti, man visą laiką buvo didelė mįslė, bet aš pasakyčiau labai paprastai, kad kovido lėšų mažėjimas yra natūralus, nes šiais metais didžiosios sumos, kurios buvo numatytos, jos buvo numatytos verslo paramai ir mokėti prastovas žmonėms. <...> Per šiuos metus atsirado vakcinos, atsirado kiti veiklos kontrolės būdai, verslai gali veikti, kai kurie su galimybių pasais, bet gali veikti. Dėl tos priežasties išlaidos, kurios yra suplanuotos ir susijusios su kovido tikslais, yra medicininės. Tai yra medikų priedai, <...> tos išlaidos, kurios reikalingos testams, vakcinoms“, – pasakojo I. Šimonytė.
„Bet kažkokio specialaus ekonominės paramos paketo ateinančių metų biudžete nėra numatyta, nes Vyriausybė neturi planų tokius apribojimus nustatyti, už kuriuos turėtų tas kompensacijas numatyti ir mokėti“, – pridūrė premjerė.
Kai opozicija kritikuoja valdančiuosius ir tuo pačiu metu sako, kad nėra suplanuoti ir tvarūs pajamų šaltiniai, ir yra suplanuotos per mažos išlaidos, anot I. Šimonytės, ji turi sunkumų atsakyti į tokius priekaištus.
„Ateinančių metų biudžetas yra deficitinis, tai reiškia, kad nors pajamų augimas pagal ekonomikos projekcijas yra pakankamai ženklus, <...> vis dėlto, reikia turėti mintyje, kad išlaidų augimas turi būti valdomas. Mano supratimu, jis yra valdomas toks, koks turėtų būti šiomis aplinkybėmis, nes ekonomika vis dar išlieka gana didelio neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė I. Šimonytė.
Paklausta, kuo ateinančių metų biudžetas yra geras, premjerė įvardijo, kokios retorikos, kalbėdama apie vieną svarbiausių valdžios projektų, vengia.
„Matote, man visą laiką keblumą keldavo anksčiau mėgiama naudoti retorika, kaip rekordinis, labiausiai socialiai orientuotas ar dar kažkaip nuostabiausias pasaulyje, aš tikrai retorikos vengiu.
Šiame biudžete, nors jis yra deficitinis ir tai yra šiokia tokia problema, bet mes sugebame suderinti keletą labai svarbių tikslų“, – teigė I. Šimonytė.
Pirma, anot premjerės, yra galimybės pakankamai ženkliai indeksuoti tas pajamas, kurios priklauso nuo biudžeto – pensijas, biudžetinio sektoriaus darbuotojų algos.
„Kita vertus, tuo pačiu metu, stabilizuojame skolos augimą ir įgyvendiname, mano supratimu, keletą labai svarbių politinių dokumentų, kaip nacionalinis susitarimas“, – tvirtino I. Šimonytė.
Kitais metais daugiausia asignavimų numatoma socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Numatytos lėšos minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui iki 730 eurų.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2022 metų biudžetas rengtas, atsižvelgiant į saugumą – nuo geopolitinių įtampų iki ekstremalių situacijų suvaldymo, Europos Sąjungas investicijas strateginiams valstybės projektams, švietimui, žmonių pajamų didinimui ir skurdo mažinimui.
Seimo nariai, komitetai, įstaigos ir organizacijos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms numatyti 433 mln. eurų. Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui.
Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.
